LTStraipsnyje yra išskiriamos šios tarpkultūriškumo dimensijos: tarptautinė, tarpetninė, tarpreliginė, tarpklasinė, tarpsubkultūrinė, tarpklaninė, tarpkastinė, tarpluominė. šių tarpkultūrinių dimensijų kontekste yra analizuojama tarpkultūrinė pilietinė kompetencija. Kompetencija yra analizuojama holistiniu ir sinergetiniu požiūriu kaip kompleksinis procesas ir įvykis. Atitinkamai kalbama ne apie kompetencijos elementus, o apie raidos ir situacijos požiūriu reikšmingus momentus, kas geriau atitinka nelinijinės dialektikos ir sinergetikos teorijas. [...] Straipsnyje atskleidžiama, kad pilietiškumo raida priklauso nuo prieštaravimo tarp asmens, bendruomenės savarankiškumo ir egzistuojančių įtikinėjimo, manipuliacijos bei dalinės socialinės inžinerijos priemonių. Šis prieštaravimas kelia aibę iššūkių ir problemų ugdant tarpkultūrinę pilietinę kompetenciją. Tarpkultūrinių bendruomenių gyvenimo problematika yra susijusi su viešosios politikos sfera: sveikatos, švietimo, kultūros ir kitomis sritimis. Pastebėtina, kad tarpkultūrinė kompetencija viešosios politikos srityje nuolatos kinta dėl politinio lauko ir politinės arenos dinamikos. Šie pokyčiai taip pat yra susiję su tarpkultūrinių simbolinių pasaulių plėtra, konfliktais, derybomis, kompromisais, vienas kito kolonizacijos ir hegemoninių pažiūrų primetimu.Pilietinis tarpkultūrinis aktyvumas yra susijęs su viešosios politikos sfera ir atskiromis jos kryptimis ir yra veikiamas vietinės, regioninės ir globalinės komunikacijos, dialogo bei ekonominių ir teisinių santykių. Tačiau tarpkultūriškumas yra susijęs ne tik su konkurencija, konfliktais ar simboliniu erdviu kolonizacija, bet ir su partneryste, solidarumu, savitarpio pagalba, dialogiškumu. Todėl straipsnyje siekiama pasiremti socialinės antropologijos patirtimis plėtojant tarpkultūrinį dialogą. Pabrėžiama, kad svarbu akcentuoti tarpkultūrinį antropologinį jautrumą, emiką, empatiją. Neretai etninės, religinės ir kitos mažumos šiuolaikiniame pasaulyje yra diskriminuojamos. Todėl aptariamos dialogo ir išsilaisvinimo pedagogikos galimybės mažinti tarpkultūrinę segregaciją, diskriminaciją ar engimą. Straipsnyje analizuojami Freire išsilaisvinimo pedagogikoje pateikiami savarankiško sprendimo principai ir jų taikymas etninėms, religinėms, klasinėms, subkultūrinėms bendruomenėms. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Tarpkultūrinis pilietiškumas; Viešoji dvasia; Dialogas ir; Partnerystė; Išsilaisvinimo nuostatos; Atvirumas Kitumui; Sinergetinė kompetencija; Kompetencijos kompleksiškumas.; Intercultural citizenship; Public spirit; Dialogue and partnership; Attitudes of liberation; Openness to Otherness; Synergetic Competence; Complexity of competence.
ENThe article analyses the concept of intercultural citizenship competence or, in a broader and more philosophical sense, competence of intercultural public spirit. Intercultural citizenship depends on education, systemic persuasion, invisible curriculum, programmes in public policy, anthropological sensitivity, dialogue and partnership, attitudes of liberation and multiple choice. All these and other related conditions directly influence ethnic, religious, class and sub-cultural relationships, as well as encourage or constrain the development of intercultural citizenship skills. The article draws on the approach of the modern synergetics to the complexity and dynamism of competence. The main area of concern is the situation of intercultural citizenship education in Lithuania. The relevance of analysis is exemplified by the increasing number of ethnic, racial, class and sub-cultural conflicts in Lithuania. The article discusses the influence of community citizenship education (Dewey, 2006), civic persuasion (Lippmann, 1993, 1997), popular culture, dramatic intercultural dialogue on local, national, regional and global forms of citizenship. The focus is placed on information skills, decisionmaking, emics and empathy, skills and attitudes of dialogism, solidarity and volunteering, representation, openness Otherness. [From the publication]