Piliakalnių tyrinėjimų kryptys Lietuvoje 1962–1987 metais

LTŠiuo straipsniu ryžtasi plačiau panagrinėti vieną palyginti siaurą to laikotarpio Lietuvos archeologijos istorijos aspektą – piliakalnių tyrinėjimų kryptis Lietuvoje 1962–1987 m. 1962 m. rugsėjo 1 d.–1987 m. gegužės 29 d. Istorijos instituto Archeologijos sektoriaus (nuo 1980 m. – skyriaus) vedėjas buvo Adolfas Tautavičius (1925–2006). Totalitarinėje socialistinėje santvarkoje atskiro asmens įtaka procesams, kuriuos valdyti jis turėjo galios, buvo kone absoliuti. Tai leidžia kelti hipotezę apie A. Tautavičiaus „politiką“ plėtojant Lietuvos archeologijos mokslą. Bendras to laikotarpio rezultatas yra idealus mozaikinis Lietuvos piliakalnio vaizdas, susidedantis iš daugelio smulkių detalių. Piliakalnio, kaip archeologinio objekto, suvokimą yra apibendrinęs ir pats A. Tautavičius. Pasak jo, piliakalnių kultūrinis sluoksnis yra „svarbiausias šaltinis I tūkst. pr. m. e. ir I–XIV m. e. žmonių ūkinei veiklai ir buičiai pažinti“ (Tautavičius, 1987, p. 377). Tuo laikotarpiu visa tai buvo neabejotini pasiekimai. Apibendrinant A. Tautavičiaus vadovavimo Lietuvos archeologijai laikotarpį galima padaryti išvadą, kad jis vykdė kryptingą neskubią piliakalnių pažinimo politiką, kurios tikslas buvo įvairiapusių duomenų apie piliakalnius rinkimas. Tik piliakalnių registravimo srityje ji buvo užbaigta ir čia nemažas nuopelnas priklauso pačiam A. Tautavičiui. O kryptingiau valdyti piliakalnių tyrimus nesistengta. Čia laikytasi tik bendros linijos – siekta platesnių ir išsamesnių jų kasinėjimų. Tuo laikotarpiu sukauptais duomenimis apie piliakalnius Lietuvos archeologijos mokslas vadovaujasi iki šiol.Reikšminiai žodžiai: 1962-1987 metais; Afolfas Tautavičius; Archeologija; Piliakalniai; Tyrimai; Tyrimų kryptys; Tyrinėjimai; 1962-1987; Adolfas Tautavičius; Archaeology; Hill - forts; Hill-fort; Hill-forts; Investigations; Lithuania; Research directions; Researches; Studies.

ENThe paper more widely investigates one relatively narrow aspect of Lithuanian archaeology history of that period – the trends of hill fort explorations in Lithuania in 1962–1987. Adolfas Tautavičius (1925–2006) was the head of the Archaeology Section (Division since 1980) of the Institute of History from 1 September 1962 until 29 May 1987. The influence of an individual person on processes which he had power to control was almost absolute in the totalitarian socialist regime. This allows raising a hypothesis about the “politics” of Tautavičius while developing the Lithuanian archaeology science. A common result of that period is the ideal mosaic picture of the Lithuanian hill fort, consisting of many petty details. Tautavičius himself had summarised the perception of a hill fort as an archaeological object. According to him, the cultural layer of hill forts is “the most important source of information about the economic and household life of people in the 1st millennium BC and the 1st–14th c. AD” (Tautavičius, 1987, p. 377). All this was then considered undisputed achievements. Generalising the period of Tautavičius being the head of Lithuanian archaeology, a conclusion might be drawn that he pursued a purposeful slow policy of getting to know hill forts with the aim to collect miscellaneous data on hill forts. It was fulfilled only in the area of registration of hill forts mainly due to the efforts of Tautavičius. However, no further work of more targeted management of hill fort research was done. A common trend was to seek wide and more exhaustive excavations of hill forts. The Lithuanian archaeology science has so far referred to the data on hill forts accumulated at that period.

• Archeologija / Archaeology
• Istorija / History