Valiutų krizių prognozavimas : teoriniai ir praktiniai aspektai

LTStraipsnyje nagrinėjami valiutų krizių modelių teoriniai ir praktiniai aspektai. Keliamas klausimas, kodėl po kiekvienos spekuliacinių atakų bangos pradedami kurti nauji matematiniai modeliai, leidžiantys tinkamai paaiškinti ir sėkmingai prognozuoti tik jau įvykusias valiutų krizes ir dažniausiai netinkantys būsimoms valiutų krizėms prognozuoti, siekiant jų išvengti. Glaustai aptariama valiutų krizės prognozavimo metodologija. Straipsnio tikslas - nustatyti pagrindinius valiutų krizės rodiklius ir patikrinti jų tinkamumą galimai valiutų krizei prognozuoti Lietuvoje. Tam tikslui skaičiuojamas valiutų rinkos spaudimo indeksas. Nustatyta, kad pasirinkti ekonominiai rodikliai (realiojo efektyviojo lito kurso indeksas, oficialiosios užsienio atsargos, P2 ir oficialiųjų užsienio atsargų santykis, palūkanų normos, einamosios sąskaitos balansas, valdžios sektoriaus skola) tinka naudoti prognozuojant valiutų krizę Lietuvoje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Spekuliacinė ataka; Valiutų krizė; Valiutos kurso režimas; Speculative attacks; Currency crise; Regime of exchange rate; Spekuliacinė ataka; Speculative attacks; Regime of currency rate.

EN[...] The main purpose of this paper is to find appropriate economic indicators of currency crises and test their relevance for Lithuania. For this purpose we calculated the EMP (Exchange Market Pressure) index. The tasks included analysis of currency crisis literature and evaluation of currency crisis prediction methodology. Our findings suggest that six economic indicators - real effective exchange rate, foreign exchange reserves, M2 and foreign exchange reserves ratio, interest rates, current account balance and public foreign debt - are appropriate for currency crisis prediction in Lithuania. The Exchange Market Pressure index accurately indicated the economic disturbances during the five-year period (from 1997 to 2002). Only the situation in December 1999 can be described as a "crisis” when the general economic situation was negatively affected by the Russian crisis, and the government's willingness to borrow at a high interest rate gave a signal to market participants about an increased probability of devaluation. Situation normalized as soon as the government started borrowing abroad. Countries with currency boards and sufficient foreign exchange reserves should put a strong emphasis on "open mouth operations”, where the central bank and the government convince market participants about their commitment to the fixed exchange rate regime. [From the publication]