LTStraipsnyje siekiama atskleisti, kokios esminės prielaidos sąlygoja technologinių inovacijų dinamiką nacionalinėje inovacijų sistemoje (NIS), o ypač besivejančios šalies, tokios, kaip Lietuva. Pirmoji straipsnio dalis skirta technologinių inovacijų dinamikos modeliui nacionalinėje inovacijų sistemoje pagrįsti, remiantis nacionalinės inovacijų sistemos generuojamų mokslo ir technologinės plėtros rezultatų virsmo technologinėmis inovacijomis prielaidų (galimybių) analize, integruojant nacionalinių inovacijų sistemų teorijos požiūrį su antreprenerystės fenomeno vadybine, ekonomine ir institucine perspektyva, taip pat apimančia ir technologinių trajektorijų formavimosi nacionalinėje inovacijų sistemoje dimensiją. Antrojoje straipsnio dalyje analizuojami technologinių inovacijų dinamikos veiksniai ir pobūdis konkrečios šalies, o būtent Lietuvos, nacionalinėje inovacijų sistemoje. Atlikta analizė rodo, kad technologinių inovacijų dinamiką Rytų Europos šalyse, o ypač Lietuvoje, riboja ne tik nepakankamas mokslo ir technologinės plėtros produktyvumas, investicijų stoka, bet, visų pirma - institucinis nesuderinamumas tarp mokslo, technologinės plėtros ir ekonomikos sektorių, dėl kurio sistemoje nėra inovacinės veiklos galimybės. Baigiamojoje straipsnio dalyje pateikiamos išvados ir rekomendacijos, iš kurių esminės yra šios: technologinės plėtros ar mokslo tyrimų veikla nebūtinai yra ir inovatyvi veikla. Ji tokia tampa tik tuo atveju, jei pasižymi ir antrepreneriškumo dimensijomis; mokslo žinių virsmas technologinėmis inovacijomis visuomet yra NIS generuojamų technologinių, rinkos ir institucinių galimybių sisteminės sąveikos rezultatas.Reikšminiai žodžiai: Technologinės inovacijos; Nacionalinė inovacijų sistema; Antreprenerystė; Besivejančios šalys; Technological innovation; National; Innovation systems; Transformation countries; Entrepreneurship.
ENThe studies of national innovation systems (NIS) since their initiation were aiming at the analysis of the dynamics of the creation, diffusion and adoption of technological innovations within NIS. The phenomena remain at the core of the functional and institutional views of NIS because of their crucial importance for the national development in the contemporary economy conditions. However, the institutional perspective of NIS has proved to be capable to explain the favourability of institutional framework for innovation, but fails to explain the interactive side of the system, on which the functional approach to NIS focuses. The article is based on the functional approach to NIS and aims to define key preconditions for the dynamics of technological innovations in asymmetric and underdeveloped innovation systems that normally exist in transformation countries, like Lithuania. [From the publication]