Laivių kapinynas

LTPublikacijoje kalbama apie Kretingos rajono Laivių kapinyną. Šio kapinyno tyrimai pradėti prieš 60 metų. Išsamūs kapinyno tyrinėjimai ir archeologiniai kasinėjimai buvo vykdomi 5–6 dešimtmetyje. Nurodoma, kad darbe yra siekiama skaitytoją supažindinti su kapinyno tyrinėjimų istorija, laidojimo papročiais, etnine priklausomybe. Taip pat norima susisteminti rastas įkapes. Tokios 2874 įkapės yra saugomos Lietuvos muziejuose. Atkreipiamas dėmesys, kad Laivių kapinynas yra labai svarbus Lietuvos archeologinių tyrinėjimų istorijoje. Iki šiol ištirtas 3268 kvadratinių metrų plotas, 374 kapai ir didelis kiekis įkapių. Svarbu tai, kad archeologinių tyrimų metu rasta Laivių kapinyno medžiaga ilgai buvo naudojama Lietuvos archeologijos moksle. Laivių kapinyno medžiaga labai praturtino muziejų ekspozicijų sales, padeda muziejaus darbuotojams gerinti inventorinimo, saugojimo, eksponavimo ir naudojimo metodus. Pažymima, kad laivių kapinyno tyrinėjimas paskatino E. Gintautaitę–Butėnienę pasirinkti archeologės specialybę. Pristatomas šios archeologės indėlis į Laivių kapinyno tyrinėjimą. Pateiktame darbe autorius E. Butėnas laikosi E. Butėnienės užmanytos planinės struktūros. Šio darbo parengimo spaudai sunkumas tas, kad tyrinėjimų medžiaga yra saugoma ne viename muziejuje. Ši aplinkybė trukdė pateikti daugiau iliustruotos medžiagos, piešinių. Nebuvo rasti tyrinėjimų metu daryti brėžiniai. Publikacijoje išsamiai aprašoma kapinyno vieta, kapinyno tyrinėjimo istorija, nurodoma, kad kapinynas buvo aptiktas žvyro kasimo metu. Teigiama, kad kapinynas yra kuršiams būdingas laidojimo paminklas.Reikšminiai žodžiai: Laivių kapinynas; Kretingos rajonas; Kapai; Laivių cemetery; Kretinga district; Burials.

ENThe publication is about the Laiviai cemetery in Kretinga District. The research was launched 60 years ago. The extensive research of the cemetery and archaeological excavations were performed in the 5th–6th decades. The work aims to familiarise the reader with the history of the research of the cemetery, burial traditions, and the ethnic origin. It also aims to systemise the discovered grave goods. 2,874 grave goods are stored in Lithuanian museums. Attention is drawn to the fact that the Laiviai cemetery is a very significant subject in the history of Lithuanian archaeological research. So far, an area of 3,268 sq. metres, 374 graves and a great number of grave goods has been examined. It is important to note that the material discovered during the archaeological research was long used in Lithuania’s science of archaeology. The material from the Laiviai cemetery has considerably enhanced exposition halls of museums, helps museum employees improve their methods of inventory tracking, storage, exposure and use. The author notes that the research of the Laiviai cemetery encouraged E. Gintautaitė–Butėnienė to choose the profession of archaeologist. Her contribution to the research of the Laiviai cemetery is presented. In the work, E. Butėnas adheres to the structure offered by E. Butėnienės. The difficulties in preparing this work for publishing are that the research material is stored in many museums. This factor impeded the author to present more illustrated material and drawings. The drafts made during the research were not found. The publication describes the place of the cemetery, the history of the cemetery research, and indicates that the cemetery was discovered when digging the gravel. The author claims that the cemetery was a typical burial monument for Curonians.