Lietuvos aukštojo mokslo finansavimo problemos ir jų sprendimo kryptys
LTAukštojo mokslo sistema yra svarbiausia kiekvienos šalies mokymo, mokslo ir kultūros, ekonominės ir socialinės plėtros dalis. Pasaulyje atlikti tyrimai rodo, jog šalys, neinvestuojančios į aukštąjį mokslą ir žmogiškuosius išteklius, neišvengiamai atsilieka nuo kitų šalių. Straipsnyje siekiama įvertinti aukštojo mokslo finansavimą Lietuvoje. Pateikiama visuomeninių išlaidų aukštajam mokslui Lietuvoje ir kitose šalyse lyginamoji analizė, palyginamos pagal Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodiką apskaičiuotos ir faktiškai skirtos lėšos universitetams, argumentuojama, kodėl privatūs asmenys turi padengti dalį aukštojo mokslo kaštų ir kokiais būdais ir mastais visuomenė turi finansuoti aukštąjį mokslą, aptariamos pajamų-sąlyginės paskolos, skirtos studijų įmokoms bei gyvenimo kaštams padengti. Remiantis atlikta analize, teigiama, kad Lietuvoje, kaip ir kitose Vakarų Europos šalyse, aukštasis mokslas tampa masinis. Valstybės biudžeto studijoms skiriamos lėšos nepadengia pagal vyriausybės patvirtintą metodiką apskaičiuotų studijų kaštų. Švietimo finansavimo tik iš valstybės biudžeto didinimas negali išspręsti su finansavimo trūkumu susijusių problemų, nes valstybės biudžeto galimybės yra ribotos. Būtinas privačių lėšų įtraukimas į finansavimo mechanizmą, nes aukštasis mokslas teikia ne tik visuomeninę, bet ir privačią naudą. Lietuvoje būtina aukštojo mokslo reforma, kuri būtų siejama su įmokų už mokslą peržiūrėjimu ir paskolų prieinamumo didinimu. Dabar Lietuvoje teikiamas užstato tipo paskolas reikėtų pakeisti pajamų- sąlyginėmis, kai paskolos gražinimas yra susietas su būsimosiomis absolventų pajamomis.Reikšminiai žodžiai: Aukštasis mokslas; Finansavimas; Studijos.
ENThe higher educational system is the most important part of development of education, science, culture, economy and social area in every country. The studies, performed in the world show that the countries, which do not invest into higher education and human resources, unavoidably fall behind other countries. The article seeks to evaluate of funding of higher education in Lithuania. A comparative analysis of public expenses for higher education in Lithuania and in other countries is provided, the funds, calculated according to the methodology for identification of the need for funds from the state budget of the Republic of Lithuania and their allocation for educational institutions and the funds, actually allocated to universities are compared, arguments are provided on the issue why private persons must cover a part of costs of higher education and the ways and extent the society must fund higher education, the loans, used for payment for studies and coverage of costs of living are discussed. Referring to the performed analysis, it is stated that in Lithuania, as in Western European countries, higher education becomes a mass phenomenon. The funds, allocated by the state budget do not cover the costs of education, calculated according to the methodology, approved by the Government. Increase of funding of education from the state budget alone cannot resolve the problems or lack of funds, since the possibilities of the state budget are limited. It is necessary to attract private funds into the financing mechanism, since higher education provides both social and private benefit. Lithuania vitally needs a higher education reform, which would be related to a revision of payments for studies and increase of availability of loans. The bond type loans should be replaced by income-conditional loans, where the return of loan is related to the future income of graduates.
- Investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir jų efektyvumas / Algis Šileika, Zita Tamašauskienė. Ekonomika. 2003, t. 64, p. 146-157.
- Investicijų į aukštąjį išsilavinimą ir valstybės pajamų bei išlaidų priklausomybės tyrimas / Vilda Gižienė, Aldona Markauskienė. Ekonomika ir vadyba. 2012, Vol. 17, no. 3, p. 1141-1148.
