Kirčiuoti homiletikos tekstai

LTXIX a. aštuntajame dešimtmetyje Antanas Baranauskas pradėjo skaityti homiletikos – iškalbos mokslo – paskaitas. Šių paskaitų konspektai buvo kirčiuojami laikantis Augusto Schleicherio kirčio ir priegaidės žymėjimo sistemos. Kirčiuotų homiletikos bei kitų paskaitų užrašų yra saugomų įvairiuose Lietuvos bibliotekų rankraštynuose. Ligi šiol šie tekstai akcentuaciniu bei kitais kalbos aspektais nėra ištirti. Antano Baranausko tradicijas tęsė jo mokinys Kazimieras Jaunius. Jo skaitytų homiletikos, moralinės teologijos bei kitų paskaitų užrašai (ar nuorašai) dažniausiai yra kirčiuoti. Tuo metu Kazimieras Jaunius iš esmės laikėsi Fridricho Kuršaičio kirčiavimo sistemos. Šiame straipsnyje plačiau nagrinėjamos vieno homiletikos kurso skyriaus („Įstãtymai ir taisỹklės, kuriàs reikia užłaikýti apsakinėjant Diẽvo Žõdį“) kirčiavimo ypatybės. Patikimumo dėlei lyginami trijų užrašų (nuorašų) duomenys: „Įstãtymai ir taisỹklės, kuriàs reikia užłaikýti apsakinėjant Diẽvo Žõdį“ (LNB RS, sign.: f. 23 – 37), „Katėkẽza arba katekẽtiszkas moksłas“ (LLTIB RS, sign.: f. 1 – 2233); „MOKSŁAS DVASISZKOS ISZKAŁBOS […]“ (VUB RS). Daugelio žodžių kirčiavimo norma yra ta pati ir dabartinėje bendrinėje lietuvių kalboje. Kazimiero Jauniaus homiletikos užrašai išsiskiria tik tam tikrais prozodijos ir kirčiavimo savitumais, dažniausiai būdingais žemaičių tarmei. Tačiau vienuose užrašuose („Katėkẽza arba katekẽtiszkas moksłas“) tie patys žodžiai kartais kirčiuojami pagal rytų aukštaičių tarmę. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Homiletika; Kirtis; Priegaidė; Kirčiavimo variantas; Kirčiavimo norma; Prozodijos ir kirčiavimo ypatybės.

ENIn the late 1880s, Antanas Baranauskas started lecturing on homiletics—the art of preaching. In student notes of these lectures stress and accents were marked according to the system of August Schleicher. Some notes on homiletic and other topics with accent marks are kept in manuscript departments of Lithuanian libraries. Accentuation and other linguistic aspects of these manuscripts are yet to be investigated. Traditions set down by Antanas Baranauskas were continued by his student Kazimieras Jaunius. He gave lectures on homiletics, moral theology, and other subjects, and most of these notes had accent marks. The accentuation marking system used by Jaunius at the time was based mainly on the system suggested by Friedrich Kurschat. This article focuses on accentuation of one chapter of homiletics taught by Jaunius (Įstãtymai ir taisỹklės, kuriàs reikia užłaikýti apsakinėjant Diẽvo Žõdį). To get a more reliable picture, the following three manuscripts (transcripts) were compared: Įstãtymai ir taisỹklės, kuriàs reikia užłaikýti apsakinėjant Diẽvo Žõdį (LNB RS, sign.: f. 23 – 37), Katėkẽza arba katekẽtiszkas moksłas (LLTIB RS, sign.: f. 1 – 2233); MOKSŁAS DVASISZKOS ISZKAŁBOS […] (VUB RS). Most words were accentuated as in modern standard Lithuanian. Some prosodic and accentual differences are to be explained mainly as peculiarities of a specific Žemaitijan dialect. Although one copy of notes (Katėkẽza arba katekẽtiszkas moksłas) has the same words accentuated according to the Eastern Aukštaitian system.