Socialiniai pokyčiai ir naujos viešojo valdymo sistemos

LTŠiuolaikinę viešojo valdymo sistemų kaitą lemia demografiniai pokyčiai, socialinės-ekonominės priežastys, stiprėjanti šalių, regionų ir miestų konkurencija, organizacijų gebėjimas informacines galimybes sutelkti žinių ekonomikos principais, siekiant intelektinį turtą paversti intelektiniu kapitalu. Straipsnyje analizuojama pagrindinės socialinės-ekonominės srovės, veikiančios šiuolaikinės vadybos vystymąsi. Pokyčiai keičia egzistuojančias vadybos sistemas ir jų organizacijų elgesį. Spartėjantys socialiniai pokyčiai generuoja naujas užduotis viešojo sektoriaus ideologijai, viešųjų projektų ir programų rengėjams ir administratoriams, reikalauja peržiūrėti kai kurias, atrodo, nepajudinamas, klasikinėmis vadinamas valdymo ideologijas, strateginių pokyčių, biurokratinio personalo profesionalizacijos ir kitas vertybes. Vakarų šalių praktika rodo, kad "naujoji viešoji vadyba" kaip valdymo sistema yra ilgos viešojo administravimo evoliucijos ir globalizacijos procesų rezultatas, nėra tik institucionalizuotos procedūros arba valdymo metodų rinkinys. Viešojo sektoriaus valdymo kaita vyko ir vyksta tobulėjant demokratiniam veiklos kontekstui, augant bendrajai valdymo kultūrai. Šiuolaikinė viešųjų institucijų veiklos aplinka reikalauja, kad viešosios organizacijos labai sparčiai prisitaikytų prie vykstančių socialinių, ekonominių ir technologijų pokyčių. Todėl įgyvendinant "naujosios viešosios vadybos" paradigmą būtina įvertinti organizacinę struktūrą, personalo įgūdžius, veiklos procesus, racionalizuoti visų organizacijos išteklių valdymą. "Nauja viešoji vadyba" tampa stimulu reformoms ir būtina sąlyga organizacijos vystymuisi.

ENThe article analyses main social-economic trends affecting the contemporary management development. The changes alter already existing management systems and behaviour of their organizations. Therefore the management processes should be more oriented towards development of last able, safe and more predictable society, based on knowledge economy. Also, the changes in management should be faster and they should require the review of seemingly Immovable ideological systems of classical management and suggest new management possibilities. The essence of the public management reforms at the current stage is the introduction of the "New Public Management" as a management system which promotes modernization of organizations and transformation of their needs into new public sector methods. New Public Management today becomes a stimulus of reforms and a precondition for changes in organizational development and behaviour and for the establishment of democratic principles in management. [From the publication]