Sentikių Bažnyčia Lietuvoje vokiečių okupacijos metais (1941-1944)

LTStraipsnyje analizuojama Sentikių Bažnyčios Lietuvoje 1941-1944 m. istorijos kiausimai: kaip buvo atkurta ir funkcionavo dvasinė vadovybė, kokį vaidmenį jai skyrė okupacinė vokiečių valdžia ir kokią politinę poziciją užėmė jos vadovai, Pagrindinės Sentikių Bažnyčios problemos 1941- 1944 m. buvo dvasinės vadovybės funkcionavimas, komplikuoti santykiai su okupacine vokiečių valdžia ir lietuvių savivalda. Tiek vokiečiai, tiek ir lietuviai j sentikius žiūrėjo įtariai, kaltino juos simpatizuojant bolševikams, sovietinių partizanų rėmimu, Dėl ryšių su partizanais sentikių kaimuose dažnai vykdytos represijos - degintos sodybos, žudyti žmonės (jų metu žuvo ir vienas dvasininkas). Vokiečių okupacijos metais toliau tęsusi Sentikių Bažnyčios Valdymo krizė: 1942 m. kovą Kaune įkurta Sentikių centro taryba. 1944 m. vasarį pakeitė Sentikių aukščiausioji taryba. Abi jos demonstravo lojalumą okupacinei vokiečių valdžiai, įpareigodamos ir parapijų dvasiškius skelbti jai palankius pareiškimus. Okupacinė valdžia naudojosi Sentikių Bažnyčios potencialu organizuodama Patikėtinio rusų gyventojų reikalams biuro padalinius, taip pat - propagandinę kampaniją dėl karo su Sovietų Sąjunga tikslų, pagalbos armijai, mobilizacijos į apsaugos policijos būrius ir kt. Bažnyčios vadovybės pozicija neskatino prosovietinių nuotaikų, būdingų daliai sentikių bendruomenės narių. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Sentikių Bažnyčia; Nacių okupacija Lietuvoje; Old Believers; Nazi occupation in Lithuania.

ENThe article analyzes the issues, pertaining to the history of the Old-Believers Church in Lithuania in 1941-1944: the ways of resurrection and functioning of the spiritual leadership, the role, given to it by the occupational German authorities and the political position, taken by its leadership. The main problems of the Old-Believers Church in 1941- 1944 were the functioning of the spiritual leadership, the complicated relations with the occupational German authorities and the Lithuanian’s self-government. Both Germans and Lithuanians viewed the Old-Believers with distrust, blamed them with collaboration with the Bolsheviks and the Soviet guerillas. Due to the connections with the guerillas repressions were quite frequent in the Old-Believers villages – steadings were burned and people were killed (including one priest). During the times of the German occupation the crisis of management of the Old-Believers church continued further: in March 1942 the council of the Old-Believers centre was founded in Kaunas which, in February 1944 was replaced by the Supreme Council of the Old-Believers. Both councils demonstrated their loyalty to the German occupational authorities by obliging the parish priests to publish the statements, favourable in regard to the German authorities, which used the potential of the Old-Believers Church when organizing the units of the office of the solicitor regarding the matters of the Russian residents as well as the propaganda campaign regarding the objectives of the war with the Soviet Union, assistance to the army, mobilization to the security police squads, etc.. The position of the leaders of the church did not encourage the pro-Soviet climate, characteristic of a part of the Old-Believers community.