Tarptautinio susisiekimo geležinkeliais organizavimas Lietuvoje (1919-1940 m.)

LTTarptautinio susisiekimo planavimas ir organizavimas po Pirmojo pasaulinio karo Lietuvoje priklausė nuo tarptautinių derybų rezultatų. Pirmaisiais Lietuvos valstybingumo metais su Vokietija buvo suderinti geležinkelių ruožų perdavimo Lietuvai, riedmenų nuomos klausimai. Tai sudarė pradines prielaidas formuoti geležinkelių infrastruktūrą, pritaikyti ją valstybės ir visuomenės reikmėms. Nuo XX a. trečiojo dešimtmečio pradžios Lietuvos geležinkelininkai sudarytomis sutartimis su Vokietijos ir Sovietų Sąjungos vežėjais nustatė tiesioginio susisiekimo su šiomis šalimis reikalavimus. Suderinti tarifai, tvarkaraščiai, eismo priežiūros reglamentai leido formuoti strateginius Lietuvos įsijungimo į tarptautinio susisiekimo sistemą planus. Panaudodami pradėto tiesioginio geležinkelių susisiekimo su Vokietija ir Sovietų Sąjunga organizavimo patirtį, 1923 m. Berno konvencijos nuostatas, Lietuvos geležinkelininkai įsijungė į Vakarų Europos šalių tranzitinių pervežimų projektus. 1926 m. pradėtas traukinių susisiekimas Paryžius-Vladivostokas per Sibirą įpareigojo jame dalyvaujančius Lietuvos transportininkus derinti tiesioginio ir tranzitinio susisiekimo organizavimo elementus. Tarptautinius pervežimus Lietuvos geležinkelių specialistai planavo ir organizavo glaudžiai bendradarbiaudami su Baltijos valstybių kolegomis. Nuo šių šalių bendrosios transporto strategijos priklausė įsisavinami pervežamų keleivių ir krovinių srautai. Lietuvos ir kitų Baltijos šalių tarptautinių pervežimų galimybės išsiplėtė 1939 m. Lietuvai perimant Vilnių ir jam priklausantį geležinkelių ruožą.Reikšminiai žodžiai: Susisiekimo politika; Transporto istorija; Tarptautiniai ryšiai; Lietuvos transportas; Lietuvos geležinkelis.

ENThe article analyses the cooperation between Lithuania's railroaders and their foreign partners with the aim to organize international transportation and improve its management. The period under the investigation starts in 1919, when Lithuania's railroad government was formed and negotiations with foreign transport institutions started, and continues till 1939-1940, when Vilnius region transport system was integrated into international transportation system. The analyzed archival and published sources allow to claim that Lithuania's railroad system was integrated into the projects of Western European transit freight services on the basis of the experience accumulated in 1923 when railroad communications with Germany and the then Soviet Union were established. The regulations of Berne convention were also taken into consideration. The direct railroad system Paris-Vladivostok (through Siberia) started in 1926; to implement this system, it was necessary to combine elements of direct and transit communications. International freight services were operated in close cooperation with other Baltic countries' colleagues because the general communication strategy influenced the flow of passengers and goods as well as profits. Lithuania's and other Baltic states' international transportation possibilities expanded in 1939 when Lithuania took over Vilnius with its railway section. Lithuania's international railway communication system had considerable influence on the country's economy; in addition to other benefits, it connected Klaipėda's seaport with international overland transport system. [From the publication]