LTStraipsnyje nagrinėjama renesansinio meno stilizacija B. Sruogos dramoje „Barbora Radvilaitė“. Atkreipiamas dėmesys, kad nors šioje dramoje svarbiausia yra kalbėjimas, o vaizdinė įtampa, kaip buvo būdinga lietuvių dramai, vis dar menka, dramos raiškos perspektyva yra praturtinta renesansinio meno elementų kuriamu vizualumu. B. Sruogos pasirinktas Renesanso meninis kodas – raktas šios dramos vizualumui atskleisti. Tapomas Barboros Radvilaitės paveikslas – centrinis dramos vaizdų elementas. Renesansui būdingas meno ir tikrovės susiliejimas įvyksta ir B. Sruogos dramoje – šviesus, meninis Barboros paveikslas pakeičia tamsią, dramatišką Barboros tikrovę, nušviečia ją atgaline seka.Reikšminiai žodžiai: Renesansas; Stilizacija; Dramos; Vizualumas; Poetinis tekstas; Dialogas; Mitas; Utopija.
ENStylisation of Renaissance Art in the Drama Barbora Radvilaitė by Balys Sruoga is analysed in the article. Interesting though that despite the fact that speaking is the most important in this drama, and visual tension is still poor (which is characteristic to the Lithuanian drama), the perspective of drama expression is enriched with visual image created by the elements of renaissance art. The artistic code of renaissance selected by Sruoga is the key to display the visual image of the drama. The picture of Barbora Radvilaitė being painted is the central element of drama’s images. The fusion of art and reality, which is specific to renaissance, takes place in Sruoga’s drama as well: a bright and artistic picture of Barbora is replaced with the dark and dramatic Barbora’s reality, which illuminates it in reverse.