Tautos ir tautinės ištikimybės problema A. Maceinos ir J. Girniaus veikaluose

LTStraipsnyje aptariami ir įvertinami Antano Maceinos (1908-1987) ir Juozo Girniaus (1915-1994) veikalai, skirti lietuvių tautos kultūrinio ir politinio išliekamumo klausimams sovietų okupacijos ir tautinės emigracijos sąlygomis. Parodoma, jog šiame darbe cituojami minėtų lietuvių filosofų darbai tebėra vieni reikšmingiausių ir teoriškai brandžiausių veikalų, parašytų ne tik emigracijoje, bet ir per visą Lietuvos filosofijos istoriją. Tai reiškia, kad jie neprarado savo konceptualiojo - teorinio ir praktinio - aktualumo ir mūsų laikais, nes Lietuvos istorija, kaip žinoma, turi didesnių abejonių nekeliančių cikliškumo bruožų - ir tai nėra būdinga vien XX amžiui. Agresyvėjanti dabartinės Rusijos politika - jos strategija ir taktika Baltijos valstybių atžvilgiu rodo, jog minėtuosius pokario laikų lietuvių filosofų, gyvenusių ir dirbusių emigracijos sąlygomis, teorinius veikalus dar pernelyg anksti priskirti tik istorinei lietuvių tautos kovų už savąjį valstybingumą ir laisvę praeičiai. Tai reiškia, tad jie tebeturi ir didesnių abejonių nekeliančio amžinojo šiuolaikiškumo žymę. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Tauta; Tautinė ištikimybė; Kultūra; Tezistencija; Moralinė atsakomybė; Nation; National loyality; Culture; Resistance; Moral resposibility.

ENThe article focuses on discussing and evaluating works by Antanas Maceina (1908-1987) and Juozas Girnius (1915-1994) dwelling on questions of the cultural and political survival of the Lithuanian nation under harsh conditions of Soviet occupation and national emigration. It is demonstrated that works by the Lithuanian philosophers cited here remain among the most significant and theoretically mature contributions not only in the context of emigration, but also in terms of the whole history of Lithuanian philosophy. These works have not lost their conceptual relevance (both in theory and practice) in the modern times as well, because Lithuanian history may be more or less reasonably characterized by certain cyclical traces, and this assertion holds true not only for the 20th century. The increasingly aggressive policy of modern Russia (ruled by the Putin regime), particularly its strategy and tactics in dealing with the Baltic states, clearly indicate it being far too early to attribute these theoretical works by the above mentioned postwar Lithuanian philosophers living and working in the exile to the historical past of the Lithuanian people's struggle for its national independence and freedom only. On the contrary, this indicates them being undoubtedly marked with the imprint of eternal modernity. [From the publication]