LTPagrindinis šio darbo tyrimo objektas – lietuviškoji sovietinė nomenklatūra ir ją supanti biurokratinė aplinka Lietuvoje 1970-1988 metais, aptariant nomenklatūros dinamiškumo ir santykio su sovietine sistema aspektus. Darbe keliami du pagrindiniai tikslai: siekiama išanalizuoti, kaip lietuviškoji valdžia savo valdymo stiliumi bei vykdyta politika susitapatino (arba ne) su dominuojančiu sovietinės sistemos diskursu bei centro proteguojamomis iniciatyvomis ir vykdyta sovietizacijos politika; bandoma apžvelgti, kokią įtaką atskirų nomenklatūros grupių santykis su sistema darė tautinio tapatumo bei respublikos gėrovės palaikymo, skatinimo ar ribojimo veiklai. Šio darbo objektas nagrinėjamas taikant tarpdisciplinarinę perspektyvą, kurioje tyrimo metodai bei interpretacija paremta ne vien istoriniu įvykių ir reiškinių aprašymu bei jų analize, tačiau ir socialinės antropologijos disciplinos metodais, skiriančias dėmesį kasdienybės aspektui. Žodinės istorijos (oral history) bei antropologijos sričių apimtyje taikomi metodai papildo ir paaiškina archyvinių dokumentų pagrindu šiame darbe naudojamus duomenis. Tyrimo metu buvo atliekami interviu su buvusiais sovietinių institucijų ir partinio aparato pareigūnais, o archyvinė medžiaga buvo renkama Lietuvos ir Rusijos archyvuose. [LMT]
ENThe main subject of the study is the Soviet Lithuanian nomenclature and its surrounding bureaucratic environment in 1970-1988, discussing the aspects of dynamics of the nomenclature and its relations with the Soviet system. The study raises two main objectives: analyzing the ways the Lithuanian authorities, by their leadership style and the performed policies, identified with the dominating discourse of the Soviet system, the initiatives of the center and the Sovietization policies and attempting to provide an overview of the influence, that the relation between individual groups of the nomenclature and the system had on the activities of encouragement, support or limiting the national identity and the wellbeing of the republic. The subject of the study is examined by applying an interdisciplinary perspective, in which the researching methods and interpretation are based not only by a historical description and analysis of events and phenomena, but also by the methods of the discipline of social anthropology, drawing the attention to the aspects of routine. The methods, applied within the scope of oral history and anthropology also supplement and explain the data, provided to the research by archive documents. During the study interviews with former employees of the Soviet institutions and the Party bodies were performed and the archive materials were collected in Lithuanian and Russian archives.