Latvių, Lietuvos-Latvijos pasienio gyventojų, tapatumo raida 1918-1940 m. : disertacija

LTVienas esminių valstybės apibrėžimo komponentų yra teritorinio vientisumo pabrėžimas. Valstybės teritoriją riboja sienos, kurios žymį vietą ties, kuria baigiasi vienos valstybės galia ir prasideda kitos. Disertacijos tyrimo objektas – latviai, Lietuvos–Latvijos pasienio gyventojai, jų tautinio tapatumo raida. Darbo tikslas: išanalizuoti Lietuvos–Latvijos (iki 1918 m. Kauno ir Kuršo gubernijų) pasienio gyventojų tapatumo raidą 1918–1940 m., įvertinti tautybės ir valstybės santykį šiame pasienyje. Uždaviniai: apžvelgti latvių tautinės mažumos formavimąsi Kauno ir Kuršo gubernijos pasienyje; išanalizuoti Lietuvos–Latvijos sienos nustatymo eigą 1920–1922 m.; aptarti valstybės galios apraiškas Lietuvos–Latvijos pasienyje 1918–1940 m.; išanalizuoti latvių, Lietuvos–Latvijos pasienio gyventojų, tautinio tapatumo apraiškas 1918–1940 m. Darbe analizuojama kaip kito pasienio gyventojų tapatumas 1918–1940 m. Pokytį atskleidžia administracinės linijos svarbos kaita. Iki Lietuvos ir Latvijos nepriklausomybės paskelbimo 1918 m. ta pati administracinė linija skyrė du tai pačiai valstybei, Rusijos imperijai, priklausiusius administracinius vienetus Kauno ir Kuršo gubernijas, o po Pirmojo pasaulinio karo ši linija skyrė dvi nepriklausomas valstybes. Darbe nagrinėjama kaip valstybės sieną suvokė pasienio gyventojai, kurios valstybės įtaką jie patyrė, kaip ir kodėl valstybė kontroliavo pasienio zonos gyventojų veiklą ir kaip tai pasireiškė kasdienybėje. XX a. trečiojo dešimtmečio pradžioje įvyko Lietuvos ir Latvijos valstybinės sienos korekcija, dėl to dalis gyventojų atsidūrė už savo valstybės ribų. Kitoje valstybėje jie jau sudarė tautinę mažumą, kurios tapatumą puoselėjo tiek Lietuvos, tiek Latvijos valstybės. [eLABa]

ENEach state has its borders. Emphasis on territorial integrity is one of the key components in a definition of a state. Therefore, borders represent a natural part of a state indicating what belongs to the state and what is outside the boundaries of its territory. At the same time existing of a border poses both legal and ethnic problems to population of border regions. Though those problems are not specific to border regions and are faced by people living deeper inside a state, however, population of border regions experience consequences of these problems much more acutely and painfully than people living in the middle of a country. What does it mean to be an inhabitant of a border zone? What does it mean to be a “Lithuanian”? Who is “Latvian”? How did a “Latvian” become a “Lithuanian”? How citizenship is contrasted with nationality? What caused a decision to take Lithuanian or Latvian citizenship? What caused a decision to become a member of one nation or the other? Period 1918–1940 has been selected because the most important moment in formation of national and citizen identity was emergence of the Republic of Lithuania and the Republic of Latvia and setting of the administrative boundary between these two republics in 1921. Identity as such is not finite; therefore it is important to evaluate factors, which in time had determined decisions of people living in the border region to take Latvian or Lithuanian citizenship, and to analyze the relationship between a citizenship and a nationality. [eLABa]

• Formalus latvių kultūrinis regionas Šiaurės Lietuvoje / Vidmantas Daugirdas. Acta humanitarica universitatis Saulensis. 2012, t. 14, p. 334-357.
• Fragmentation in East Central Europe: Poland and the Baltics, 1915-1929 / Klaus Richter. Oxford : Oxford University Press, 2020. 355 p.
• Lietuvos ir Latvijos 1921 m. sienų derybos: profesorius Simpsonas skuba į pagalbą / Vilma Bukaitė. Palanga grįžta Lietuvai: mokslinės konferencijos medžiaga / sudarytojai: Virginija Paluckienė, Hektoras Vitkus. Klaipėda : Druka, 2021. P. 151-185, 296-298.
• Lietuvos latvių ikonografiniai šaltiniai Šiaulių „Aušros“ muziejuje: Daunoravos fotorinkinys / Ernestas Vasiliauskas. Istorija. 2020, Nr. 119, p. 91-127.
• Lietuvos latvių kultūrinis tapatumas regioninės ypatybės / Auksė Noreikaitė. Acta humanitarica universitatis Saulensis. 2012, t. 14, p. 78-90.
• Lithuanian consulate in Riga in 1925-1940 / Sandra Grigaravičiūtė. Vēsture: avoti un cilvēki 2010, 13, p. 80-92.
• Mažasis pasienio susisiekimas tarp Lietuvos ir Latvijos 1919–1939 metais / Leonas Nekrašas. Lietuvos istorijos studijos 2019, t. 44, p. 62-75.
• Regional factor in transnational relations: the experience of Latvia and Lithuania in the 1920s / Uldis Krēsliņš. Acta humanitarica universitatis Saulensis. 2019, t. 26, p. 25-40.