Vertybių statusas moderniojoje tragedijoje : Balio Sruogos "Milžino paunksmė", Kazio Binkio "Generalinė repeticija"
LTStraipsnyje iš klasikinės ir moderniosios tragedijos perspektyvos žvelgiama į Balio Sruogos Milžino paunksmę ir Kazio Binkio Generalinę repeticiją, svarstoma, kaip tragizmas išsitenka netradicinėje dramos formoje ir kaip tai koreguoja tragedines vertybes, tragiškojo išgyvenimo esmę ir kokybę. Aptariamas minėtų dramų konfliktas, antagonisto ir herojaus pozicija, jo savimonė: santykis su valdžia ir visuomene, garbės, laisvės, atsakomybės, tiesos, teisingumo, meilės samprata. Kreipiamas dėmesys į romantinių vaizdinių, kultūros suformuotų mitų poveikį, sąsajas su to meto aktualijomis. Konstatuojama, kad išorinio dramatizmo silpnėjimas nesunaikina tragizmo, bet kuria neįprastas jo konfigūracijas. Tragizmas pasirodo sporadiškai, slepia kančią, patosą, afektus po juoko ir teatrinio žaidimo kauke, jo nebelydi totalus sukrėtimas ir katarsis, emocinį įsijautimą keičia abejonė ir kritinė refleksija. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Istorinė poetinė drama; Moderni tragedija; Herojai; Antagonistas; Tragiškas konfliktas; Paradoksas; Epinė pasaulėjauta; Romantizmas; Historical poetic drama; Modern tragedy; Hero; Antagonist; Tragic conflict; Paradoxality; Epic world view; Romanticism.
ENThe article looks at Milžino paunksmė by Balys Sruoga and Generalinė repeticija by Kazys Binkis from the perspective of classical and modern tragedy, there are also considerations about how tragedy fits within a form of non-traditional drama and how this adjusts the values of the tragedy, the essence and quality of tragic experience. The conflict of the above-mentioned dramas, the position of the antagonist and the character and their way of thinking: the relation with the authorities and the society, the conception of honour, freedom, responsibility, truth, justice and love. Attention is paid to the links of romantic images (influence of myths shaped by the culture) and topicalities of those days. It is stated that waning external drama does not destroy the tragedy but rather creates unusual configuration thereof. Tragedy seems sporadic, it hides the suffering, pathos and effects under the mask of laugh and theatre play, it is no longer guided by a total shock and catharsis, doubts and critical reflexion substitute emotional empathy.
