Krikščioniškasis XIX a. lietuvių literatūros diskursas

LTStraipsnyje aptariama dviejų XIX a. rašytojų vyskupų – A. Baranausko ir M. Valančiaus retorikos ypatumai. Analizuojama didaktinės retorikos dominantė M. Valančiaus darbuose. Pristatomas A. Baranausko požiūris į religinę iškalbą, pagrįstas didumo kategorija, ieškoma prakilnumo retorikos apraiškų jo poetiniuose tekstuose. Teigiama, jog retorikos ypatumai atspindi estetines nuostatas ir vertybinę XIX a. vidurio kultūros orientaciją. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Retorika; Didaktinė retorika; Prakilnumo retorika; Krikščioniškasis diskursas; Barokas; Švietimas.

ENThe article discusses rhetoric features of two 19th century writers¬–bishops: A. Baranauskas and M. Valančius. The author analyzes dominant elements of didactic rhetoric in M. Valančius’ works. Further, A. Baranauskas attitude towards religious eloquence, based on the category of greatness, is discussed; the author looks for manifestations of the rhetoric of nobleness in his poetic texts. One claims that specific features of rhetoric reflect aesthetic attitudes and normative orientation of the middle of the 19th century culture.