LTPasaulinės ekonomikos nuosmukio metu, o taip pat atsižvelgus į energijos išteklių mažėjimą ir bendrą gyventojų skaičiaus augimą, būtina naujai pažvelgti į ekonominį vystymą. Autoriai straipsnyje siekia pagrįsti šalies strateginio racionalaus ekonominio vystymosi valdymo modelio struktūrą, įvertinant naujus nacionalinės ekonomikos vystymosi iššūkius. Platesnės Lietuvos ekonominio vystymo strateginio valdymo galimybės susiklostė tik 2002 metais, parengus pirmą ilgalaikę ekonominio vystymo strategiją. Vis dėlto negalima teigti, kad ši strategija atitinkamai atsispindėjo vyriausybės veiksmų programose. Ateityje reikia metodiškai ir nuosekliai taikyti SWOT analizes: rengiant ekonomikos strategiją būtų išmintinga atsižvelgti į trijų ekspertų grupių nuomonę ir suformuoti stabilią palyginamąją bazę. Pirma ekspertų grupė atstovautų ekonominio valdymo struktūras, antroje būtų nepriklausomi nacionaliniai ekspertai, trečioje - analogiški užsienio ekspertai. Tiek SWOT analizėje, tiek formuojant šią sistemą, reikia išlaikyti stabilią palyginamąją bazę, atitinkančią vystymosi kontekstą. Atsižvelgus į šiandieninę situaciją, būtų teisinga juridiškai įteisinti trinarį ekonominio vystymosi strateginio valdymo modelį. Svarbiausias strateginio valdymo objekto vaidmuo tektų vyriausybei, veikiančiai strateginio planavimo, ministerijų, departamentų ir komitetų lygmeniu. Vyriausybė turėtų užtikrinti nacionalinio strateginio planavimo centro ir ekspertų, rengiančių ir įgyvendinančių strategijos stebėseną, veiklos efektyvumą. Seimas turėtų juridiškai įteisinti ir užtikrinti, kad ekonominio vystymo strategija būtų patvirtinta pagrindu vyriausybinėms veiklos programoms.Reikšminiai žodžiai: Strateginis ūkio vystymo valdymas; SWOT analizė; Nepriklausomi ekspertai; Organizacinis modelis.; Strategic management of economic development; SWOT analysis; Independent expert; Organisational module.
ENDuring the global economic recession, referring to the decrease of power resources and growth of Earth’s inhabitants, it is necessary to take a new look at economic development. In their article the authors attempt to justify the structure of the country’s rational strategic economic development management model by evaluating new challenges to development of the national economy. Wider possibilities of strategic management of Lithuania’s economic development emerged only in 2002, upon preparing the first long-term economic development strategy. Nevertheless one could not possibly state that the strategy was reflected in the government action programmes. In the future there is a need for consistent and methodical application of SWOT analysis: when preparing the economic strategy one should take into consideration the opinion of the three expert groups and shape a stable comparative base. The first expert group would represent the economic management structures, the second would consist of national independent experts and the third – of foreign independent experts. Both in the SWOT analysis, and when forming the system one should retain a stable comparative base, corresponding to the development context. Referring to the existing situation, it would be viable to legitimate the three-member model of strategic management of economic development. The most important role of the strategic management subject would be vested in the government, acting on the level of strategic planning, ministries, departments and committees. The government should ensure efficiency of activities of the national strategic planning center and the experts, preparing and implementing the monitoring of the strategy. The parliament should legitimate the economic development strategy and ensure that it is substantiated by the base for the governmental activity programmes.