Holokausto atminties raida Lietuvoje : disertacija

LTTyrimo objektas – holokausto atminties raidą Lietuvoje sąlygoję veiksniai. Tyrime nėra nagrinėjama visa lietuvių kolektyvinės atminties sistema, bet tik elementai, charakterizuojantys esminius holokausto atminties formavimosi ir formavimo momentus Lietuvoje. Todėl tyrimo objektas apima šias analitines perspektyvas: 1. sąvokas, įgalinančias atskleisti holokausto atminties raidos Lietuvoje specifiką; 2. tarpdalykines metodologines holokausto atminties formavimosi problemų interpretacijas; 3. visuomenės grupių, valstybės ir galios struktūrų nuostatas, dariusias įtaką holokausto atminties raidai Lietuvoje. Tyrimo problematika apima tris aspektus: 1. holokausto atminties ir istoriografijos sąveikos problemiškumą, 2. atminties kultūros teorijos galimybių holokausto atminties raidos sampratos atžvilgiu atskleidimą, 3. holokausto atminties raidą Lietuvoje sąlygojusių veiksnių charakterizavimą. Tyrimo tikslas – remiantis moksline literatūra, archyviniais dokumentais ir periodiniais šaltiniais, naudojant interdisciplininius tyrimo metodus rekonstruoti holokausto atminties sistemos raidą Lietuvoje. Išsikelto tikslo siekiama nagrinėjant svarbiausius pavidalus, kuriais vyko holokausto atminties formavimasis ir formavimas Lietuvoje. Darbą sudaro įvadas, dėstomoji dalis, išvados, šaltinių ir literatūros sąrašas. Dėstomąją dalį sudaro trys skyriai: „Holokausto atmintis kaip istoriografijos objektas: kategorijos ir kontroversijos“, „Holokausto atminties problemiškumas atminties kultūros teorijos kontekste: esminės funkcijos ir metodai“, „Holokausto atminties raida Lietuvoje: teorija ir istorija“. [LMT]

ENThe subject of the research is a set of factors influencing the development of holocaust memories. The research does not analyse the system of collective Lithuanian memory; just its elements characterising essential moments of forming holocaust memories in Lithuania. Thus the subject of the research covers the following analytical perspectives: 1) concepts enabling to disclose specificities of developing holocaust memories in Lithuania, 2) interdisciplinary methodological problems of forming holocaust memories, and 3) attitudes of public groups, the state, and the structures of power that made influence on the development of holocaust memories in Lithuania. The topic of the research covers three aspects: 1) a problem of interaction between the holocaust memories and historiography, 2) disclosing the theory of memorial culture in regards to holocaust memories, and 3) characteristics of factors influencing the development of holocaust memories in Lithuania. The objective of the research is to reconstruct the development of holocaust memories in Lithuania based on scientific literature, archive documents, period sources, and interdisciplinary research methods. The objective is reached via the analysis of the main images present in forming holocaust memories in Lithuania. The work consists of the following parts: the introduction, the main part, conclusions, and the list of references. The main part consists of three articles: 1) Holocaust Memories as the Subject of Historiography: Categories and Controversies, 2) Problems of Holocaust Memories in a Context of Theory of Memories: Essential Functions and Methods, and 3) The Development of Holocaust Memories in Lithuania: Theory and History.

• 1941 m. Birželio sukilimas: fenomeno pažinimo ir vertinimo pro blemos / Dainius Noreika. Acta historica universitatis Klaipedensis. 2016, t. 32, p. 144-178.
• Kontroversiniai Antrojo pasaulinio karo vertinimai / Vygantas Vareikis. Acta historica universitatis Klaipedensis. 2009, t. 18, p. 7-25.
• "Valiutininkų byla" (1961-1963 m.): latentinio antisemitizmo atvejis Lietuvos SSR? / Justas Stončius. Istorija. 2013, Nr. 89, p. 39-47.
• Вильнюсское "дело валютчиков" 1962 г.: антисемитизм в советской Литве / Юстас Стончюс. Тирош: труды по иудаике. 17. 2018. P. 186-197.