LTTautinės mokyklos samprata pagrįsta tautinio kultūrinio tapatumo ir tolerancijos kitiems idėja. Komunikacinių - kalbinių gebėjimų formavimas yra svarbi sąlyga realizuojant tautinį ir lyties tapatumą, kuris yra būtinas sėkmingai tarpkultūrinei komunikacijai. Siekiant išlaikyti slavų ir baltų kultūrų tautines šaknis, būtina žinoti ir saugoti kultūrines komunikacijos tradicijas bei formuoti komunikacines elgesio kompetencijas. Straipsnyje siekiama nustatyti komunikacinių-kalbinių kompetencijų ypatumus pasireiškiant tautiniam ir lyties tapatumui lietuvių ir rusų kalbų etiketo kontekste. Remiantis teorine moksline literatūra, kalbų lyginamąja analize, turinio analize, tarpkultūrinių bendravimo situacijų analize ir kitais tyrimo metodais atskleidžiami verbaliniai ir neverbaliniai lietuvių ir rusų elgesio stereotipai (normos). Išsamiai analizuojami lietuvių ir rusų komunikacinio elgesio ypatumai: formalaus ar neformalaus bendravimo prioritetas; socialumas, komunikacinė demokratija; bendravimo ar susilaikymo prioritetas; simetrijos/asimetrijos laipsnis; grubumas; aplinkinių modifikuotas elgesys. Atlikta analizė leidžia teigti, kad komunikacinių kalbos gebėjimų formavimasis peržengia lingvistinio mokslo ribas, tai yra svarbi sociologijos, edukacinių mokslų problema ruošiant būsimuosius pedagogus.Reikšminiai žodžiai: Etnic identity; Intercultural communication competence; Communicative - speech competences.
ENThe problems of the formation of communicative- speech competences in the situations of ethnic and gender identity display in the Russian and Lithuanian languages arc analyzed in this paper. In order to develop intercultural communication competences (ICC), it is proposed to do material comparative linguacultural analysis of the features of two (or several) languages. [From the publication]