Sovietų Lietuva ir išeivija: kultūrinių ryšių projektas

LTStraipsnyje analizuojami KGB kontroliuoti kultūriniai ryšiai tarp Lietuvos SSR ir lietuvių išeivijos 7-ojo dešimtmečio viduryje-1988 m. Siekiama nustatyti, ko iš tokių ryšių tikėjosi sovietų režimas ir kaip jam pavyko įgyvendinti savo siekius. 7-ojo dešimtmečio viduryje pradėta aktyvi kultūrinių ryšių su išeivija paieška buvo gerai suplanuota sovietų režimo stiprinimo akcija. Svarbiausias jos tikslas buvo įrodyti sovietinės Lietuvos kultūros pranašumą prieš išeivijos puoselėtą kultūrinę tradiciją. Išeivijos meninės bei intelektualinės kūrybos reprezentacija Lietuvoje iki pat 9-ojo dešimtmečio pabaigos buvo labai selektyvi ir dažniausiai siejama su jos autorių reveransais sovietinei kultūros politikai. Tuo tarpu Lietuvos SSR kultūros sklaida išeivijoje buvo akivaizdžiai vyraujanti kultūrinių ryšių akcijos kryptis. Liberalios išeivijos srovės mėginimus pasinaudoti kultūrinių ryšių kanalu siekiant užmegzti glaudesnius ryšius su Lietuvos kūrybine inteligentija greitai atskleidė ir daugiau ar mažiau kontroliavo KGB. Išskiriami tam tikri sovietų režimo taktinės laikysenos pokyčiai. Pirmajam etapui, trukusiam nuo 7-ojo dešimtmečio vidurio iki 1972 m., būdingas sąlyginai didelis atvirumas išeivijos atžvilgiu vėliau išblėso. 8-ajame dešimtmetyje ir 9-ojo dešimtmečio pirmojoje pusėje pagrindinis dėmesys skirtas bendravimui su pavieniais žymiais išeivijos kultūros veikėjais ir pastangoms kurti naują centrą, kuriuo būtų galima remtis toliau plėtojant kultūrinius ryšius. Kai tokios atramos susikurti nepavyko, nuo 9-ojo dešimtmečio vidurio vėl imta drąsiau bendrauti su liberaliąja išeivijos srove.Reikšminiai žodžiai: Lietuvių išeivija; Išeivijos kultūra; Sovietinė kultūros politika.

ENThe article analyses cultural relationship between the Lithuanian SSR and the emigration controlled by KGB in the middle of 1960s-1988. It aims to identify the expectations of soviet regime from such relationship and how such expectations have been implemented. In the middle of 1960s, active seeking for cultural relationship with the emigration was well-planned action of strengthening soviet regime with the purpose to show the advantages of soviet culture in Lithuania vs cultural traditions cherished by the emigration. Artistic and intellectual culture of the emigration was selectively represented in Lithuania till the very end of 1980s; and in most cases it consisted of courtesies to soviet cultural policy only. The dispersion of soviet culture in the emigration was obviously a prevailing trend in their cultural relationship. Liberal emigration's trials to use this channel for getting closer to the creative intelligentsia in Lithuania have been promptly disclosed and more or less controlled by KGB. The author of the article defined few tactical positions of soviet regime. Relative openness in regards to the emigration, demonstrated in the first stage, i.e. from the middle of 1960s till 1972, declined. 1970s and the first half of 1980s is marked by communicating with certain famous cultural actors of the emigration and aiming to establish a new centre as a basement for further cultural relationship. From the middle of 1980s, when the idea of the centre collapsed, soviet structures started more actively communicate with liberal part of the emigration again.