Poezijos modernėjimas totalitarinės tvarkos rėmuose. XX a. 7-9 dešimtmečiai : disertacija

LTDisertacijoje derinant literatūros sociologijos, recepcijos, hermeneutikos metodologijas analizuojama vienos poetinės kartos – Sigito Gedos, Vytauto P. Bložės, Marcelijaus Martinaičio, Vlado Šimkaus, Juditos Vaičiūnaitės, Jono Juškaičio, Tomo Venclovos – debiutas, brendimas, įsitvirtinimas bei jų pripažinimas literatūros lauke totalitarinės tvarkos bei socrealizmo sąlygomis. Totalitarinė santvarka ir jos kultūros organizavimo forma apibūdinama Kavolio fabriko tvarkos sąvoka, o lietuvių poezijos modernėjimas matomas kaip alternatyvių programų sukūrimas ir įsitvirtinimas šios tvarkos rėmuose. Darbe išskiriamos dvi lietuvių poezijos modernėjimo bangos: avangardinė bei modernizmo ir klasikos sintezės siekusi kryptis. Tyrinėjami poezijos modernėjimo etapai, moderniosios poezijos inovacijos lietuvių literatūros tradicijoje ir jų įteisinimas socrealizmo kanone, Vakarų Europos modernizmo įtakos. Didesnis dėmesys tenka grotesko, negatyvumo poetikai, siurrealistinėms tikrovės transformacijoms, intertekstiniams kultūrų dialogams. Moderniosios poezijos recepcijos analize parodoma, kad poezija vystėsi kovos principu, kad dėl sukaupto kultūrinio ir simbolino kapitalo subrendo stiprus literatūrinis laukas ir moderniųjų autorių sukurtos estetinės alternatyvos socrealistiniam kanonui buvo legitimuotos sovietinėje kultūroje.

ENEmploying methodologies of literal sociology, reception, and hermeneutics, the thesis analyses the debut, the maturity, fixing, and the acknowledgement of entire generation of poets under conditions of totalitarian regime and socrealistic culture. They are: Sigitas Geda, Vytautas P. Bložė, Marcelijus Martinaitis, Vladas Šimkus, Judita Vaičiūnaitė, Jonas Juškaitis, and Tomas Venclova. Totalitarian system and a form of organising then cultural life is described using a concept of Kavolis, who called it “factory system’, and modernisation of Lithuanian poetry is seen as creation of alternative programs and fixing them in soviet system. The thesis outlines two waves of modernisation in Lithuanian poetry: 1) the advance-guard, and 2) synthesis of modernism and classical poetry. The thesis analyses the stages of modernisation, innovations of modern poetry in Lithuanian literature including their legitimating in socrealistic canon, and the influences of modernism from Western Europe. Greater attention is paid to grotesque and negativistic poetry, surrealistic transformations of reality, and inter-textual dialogues. Reception analysis shows that modern poetry developed following principles of a fight; due to the accumulated cultural and symbolic capital, it developed strong literal field and aesthetical alternatives to socrealistic canon were legitimated in soviet culture.