LTStraipsnyje analizuojami kokybinio tyrimo "Mokyklų patirtis, sunkumai ir pasiekimai, sprendžiant vaikų, turinčių emocijų ir elgesio sutrikimų, problemas" duomenys. Norint išsiaiškinti mokytojų, ugdančių emocinių ir elgesio problemų turinčius mokinius, reprezentacijas apie savo ir ugdymo(-si) proceso dalyvių veiklą bei patirtis veiklos kontekste, buvo sudarytas pusiau struktūruoto interviu modelis, susidedantis iš 4 kompleksinių klausimų, apimančių planavimą, veiklą, stebėjimą ir refleksiją. Kokybinio tyrimo metu apklausti 76 mokytojai bei specialistai iš įvairių Lietuvos mokyklų. Siekta atskleisti mokytojų patirtis bei subjektyvias prasmes per konkrečius emocijų ir elgesio problemų turinčių mokinių ugdymo(-si) atvejus bendrojo lavinimo mokyklose (36 atvejai). Rezultatų analizė atskleidė problemų pažinimo ir sprendimo technologijų stygių, pedagoginės veiklos planavimo formalumą bei veiklų, orientuotų į žinių perteikimą, paplitimą. Mokytojai pabrėžia reflektyvių aplinkų stoką ir poreikį, problemų sprendimo uždarumą. Savo kasdieninėje praktinėje veikloje pedagogai yra dažniau linkę naudotis instrukcijomis bei nurodymais, emocijų ir elgesio problemas sprendžia orientuodamiesi į mokinio keitimą, drausminimą, o ne į savo veiklos analizę bei konstruojamą sąveiką tarp ugdymo(-si) proceso dalyvių. Galima kelti prielaidą, kad jei mokytojų veikla ugdant emocijų ir elgesio problemų turinčius mokinius būtų orientuota ne į ugdymo(-si) veiklos veiksmingumą kaip faktinį sprendimą, o į pedagoginę vertę, tai teiktų galimybes mokytis iš savo veiklos, patirties ir sąveikų su visais ugdymo(-si) proceso dalyviais.Reikšminiai žodžiai: Emocijų ir elgesio sutrikimų turintis mokinys; Mokytojų veikla ir patirtys; A student with emotional and behaviour difficulties (an EBD student); Teachers' activities and experiences.
ENThe article analyzes the data of the quality study "Mokyklų Patirtis, Sunkumai ir Pasiekimai, Sprendžiant Vaikų, Turinčių Emocijų ir Elgesio Sutrikimų, Problemas". In order to identify the representations of the teachers, who nurture students with emotional and behaviour problems on their own and nurturing process participants’ activities and experience in the activities’ context, a semi-structured interview model was formed, consisting of four complex questions, covering planning, activities, supervision and reflection. 76 teachers and specialists from different schools of Lithuania were surveyed. Attempts were made to reveal the teachers’ experience and subjective meanings through specific cases of nurturing of students with the problems at comprehensive schools (36 cases). The results’ analysis revealed the lack of technologies of cognition and resolution of problems, formality of planning of pedagogical activities and spread of the activities, oriented to rendering of knowledge. The teachers stress the lack of and need for a reflexive environment and insularity of resolution of problems. In their everyday practical activities pedagogues are more frequently inclined to use instructions and prescriptions and resolve the problems of emotions and behaviour orienting to changing and disciplining the student, but not to analysis of their own activities and the constructed interaction between the participants of the nurturing process. One can make an assumption that in case teachers’ activities when nurturing the students with emotional and behaviour problems are oriented not to the efficiency of nurturing activities as an actual solution, but rather to the pedagogical value, such a situation would provide the possibilities to learn from one’s own activities, experience and interaction with all the participants of the nurturing process.