Vaiguvos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
LTStraipsnyje apžvelgiama Vaiguvos šv. Jono Krikštytojo bažnyčios XVIII-XX a. istorija, architektūra, meno vertybės. Pirmoji Vaiguvos bažnyčia buvo pastatyta apie 1719 m., tačiau koplyčia čia galėjo egzistuoti ir anksčiau. 1748 m. ji minima kaip Kražių filija, išsilaikanti iš altarijai skirtos fundacijos. 1776 m. ji tapo parapine. Nauja Vaiguvos bažnyčia pastatyta 1803 m., kitais metais konsekruota Šv. Jono Krikštytojo titulu. Penki jos altoriai buvo įrengti skirtingu metu, meniniu požiūriu nesisiejo. Įdomu, kad XIX a. bažnyčioje buvo ne tik iliuziškai tapyti altorių retabulai, bet ir iliuziškai ištapyta sakykla (neišlikusi). Nors atskiros fundacijos mokytojui išlaikyti nebuvo, prie klebonijos XIX a. nuolat veikė mokykla, mokytoją išlaikė klebonas iš bendros bažnyčios fundacijos. Prie klebonijos 1835 m. pastatyta nauja špitolė, kurioje visą laiką glaudėsi keliolika vargšų. Dar XIX a. viduryje parapijoje iškilmingiausiai buvo minimos šventės - Šv. Jono Krikštytojo, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų ir Dievo Apvaizdos. Kaip tik jos nulėmė ir naujai įrengtos bažnyčios altorių ikonografiją. 1877 m. senoji bažnyčia buvo rekonstruota . išplėsta ir padidinta. Bažnyčioje yra XIX a. pirmojoje pusėje sukurti devynių balsų vargonai, nemažai atskirų paminklų, liudijančių aktyvią parapijiečių ir bažnyčios administratorių veiklą puošiant bažnyčią.Reikšminiai žodžiai: Vaiguva; Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia; Vaiguva; Church of St John the Baptist; Paintig.
ENThe article overviews the history, architecture and artistic values of the church of St. John the Baptist in Vaiguva in the 18th – 20th century. The first church of Vaiguva was erected approximately in 1719 however a chapel could have existed there even earlier. In 1748 it is mentioned as an affiliate of Kražiai, supporting itself from the foundation, dedicated to the altary. In 1776 the chapel became a parish church. The new church of Vaiguva was constructed in 1803 and the following year it was consecrated as the church of St. John the Baptist. The five altars of the church were installed in different time periods and were not matching in the artistic sense. Interestingly enough the church of the 19th century contained not only illusorily painted altar retabulas but also an illusorily painted pulpit (it did not survive). Although there was not any separate foundation for keeping a teacher, a school was permanently functioning by the presbytery in the 19th century, the teacher was supported by the priest from the common foundation of the church. A new hospital was constructed by the presbytery in 1835. The hospital was always occupied by more than ten poor people. Already in the middle of the 19th century the holidays of the Assumption, the Providence and the day of St. John the Baptist were most solemnly celebrated in the parish. The said celebrations determined the iconography of the altars of the newly equipped church. In 1877 the old church was reconstructed, extended and expanded. The church has a nine-tone organ, installed in the first half of the 19th century and a significant number of individual monuments, evidencing the active activities of the congregation and the administrators of the church when decorating it.
