Jėzuitų naujokynas Pagryžuvyje

LT1929 m. Pagryžuvyje, buvusioje dvaro sodyboje, įkurtas naujokynas ir vienuolynas tapo vienu didžiausių ir svarbiausių modernios vienuolių veiklos židinių tarpukario Lietuvoje. Vos devyniolika metų čia šeimininkavę jėzuitai apleistą kadaise įspūdingo dvaro sodybos centrą prikėlė naujam gyvenimui, suteikė impulsų plėtotis Pagryžuvio ir jo apylinkių infrastruktūrai. Čia brendo antroji lietuvių jėzuitų karta, po Antrojo pasaulinio karo tęsusi apaštalavimo darbą net keturiuose žemynuose. Buvusi Pagryžuvio dvaro sodyba - vienas gražiausių Lietuvoje romantizmo architektūros kompleksų, įsikūręs vaizdingoje vietoje, prie Gryžuvos upės. Į Pagryžuvio dvarą atvykę jėzuitai čia atrado tik menkus buvusios prabangos pėdsakus. Nepaisant prastos pastatų būklės, vokiečių jėzuitai pasirinktoje vietoje įžvelgė daugiau pranašumų nei trūkumų. Rūmų remontas buvo pradėtas nuo stogo: padidintas antro aukšto plotas ir tūris, balta skarda uždengtas stogas, užsakyti baldai ir įrengti kambariai. Naujokyno kūrimąsi lydėjo nuolatinė Kauno, Vokietijos ir Olandijos jėzuitų finansinė ir metodinė parama; iš vokiečių brolių buvo perimta racionali ir efektyvi ūkio tvarkymo ir darbų organizavimo sistema. Dėl sėkmingos ūkinės veiklos ir aukšto lygio edukacinės sistemos Pagryžuvyje įsikūrusi viena iš trijų Lietuvos jėzuitų provincijos rezidencijų (kitų rezidencijų būta Kaune ir Šiauliuose) tapo reikšmingu dvasinio ir švietėjiško gyvenimo židiniu tarpukario Lietuvoje. Tuo laikotarpiu tai buvo ir vienas didžiausių vienuolynų. Klestinčių jėzuitų namų ritmą suardė Antrasis pasaulinis karas ir sovietinė okupacija.Reikšminiai žodžiai: Pastatai (statiniai; Namai); Kulto; Istoriniai; Dvarai; Naujokynai; Vienuoliai; Vienuolijos; Pagryžuvys; Kelmė; Churches.

ENIn 1929 in Pagryžuvis, in the former manor, a convent was founded, which later became one of the largest and most important hotbeds of modern monks’ activities in the interwar Lithuania. The Jesuits, who managed the convent only for nineteen years breathed new life into the abandoned manor, which was rather impressive back in its day and gave impulse for development of the infrastructure of Pagryžuvis and its surroundings. The second generation of Lithuanian Jesuits, which, after the WWII, continued the missionary activities on four continents, was nurtured there. The former manor of Pagryžuvis is one of the most beautiful complexes of Romanticist architecture in Lithuania, founded in picturesque vicinity by the Gryžuva river. The Jesuits, who came to the Pagryžuvis manor found only insignificant traits of former luxury. Despite the poor state of the buildings, the German Jesuits saw more advantages than disadvantages in the chosen place. The reparation of the manor was started from the roof: the area and space of the second floor was increased, the roof was covered with white tin, furniture was ordered and rooms were equipped. The founding of the convent was accompanied with continuous financial and methodical support from the Jesuits of Kaunas, Germany and Holland; the rational and efficient household management and works organization system was taken over from the German brothers. Due to its successful economic activities and high level of its educational system, one of the three residencies of the Jesuit province of Lithuania, founded in Pagryžuvis (the other two residences were in Kaunas and in Šiauliai) became a significant hotbed of spiritual and educational life and one of the biggest convents in the interwar Lithuania. The rhythm of the flourishing home of the Jesuits was ruptured by the WWII and the Soviet occupation.