Miesto liaudiškosios kultūros kūrimas : vilniečių vestuvės

LTTyrime siekiama išanalizuoti kaip kuriama liaudiškoji miesto kultūros aplinka. Miesto gyventojai paprastai yra įvairūs etnine ir socialine priklausomybe, todėl miesto kultūrinė aplinka yra daugialypė. Mokslinėje literatūroje nusistovėjo samprata, kad liaudies kultūra - tai bendras kaimo gyventojų kūrybos rezultatas. Atsakyti, ar miesto liaudies kultūra yra kaimo kultūros antipodas ar analogas yra sunku. Skirtingai nei kaimo, miesto gyventojai aiškiai segmentuoja privatų ir viešą gyvenimą, todėl ir, pavyzdžiui, asmens gyvenimo ciklo papročiai tarsi tampa apriboti privačia erdve, o liaudies kultūra apjungia privačią ir viešą erdves. Miesto kultūroje taip pat yra sričių, kur privati ir vieša erdvės sujungiamos - viena iš tokių yra vestuvės. Darydami prielaidą, kad vilniečiai kuria miesto kultūros aplinką priklausomai nuo jų kilmės vietos ir etniškumo prasme, keliame tikslą tyrinėti, kokia liaudiškoji kultūra kuriama Vilniuje, t.y. sutampa ar skiriasi vestuvių pobūdis tarp skirtingų šeimų kilmės vietos ir etninės grupės prasme santuokų. Šis tyrimas parodė, kad vilniečių vestuvėse pastebima konvergencija, tarpkultūrinis reiškinys formuojamas (mini)aplinkų, kur atskiros liaudies kultūrinės patirtys susilieja, kartu pastebimas ryškėjančios etninio tapatumo paieškos atskirų etnosų tarpe. Vilniečių vestuvių tyrimas, pagal šiam tyrimui surinktus duomenis, rodo, kad kultūra, turinti dzūkiškų ir aukštaitiškų elementų su besiformuojančia krikščioniškai angažuota lenkų, rusų tapatybe. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vilnius; Miesto liaudiškoji kultūra; Vestuvės; Vilnius; Folk culture in a town; wedding.

ENThis research aims at analysing the mechanism behind the development of the background to city folk culture. [...] It is hard to say whether city culture is an antipode or an analogue of the rural culture. In contrast to villagers, city inhabitants differentiate between individual (private) and public life. Thus, the customs of an individual life are limited to the private space, whereas folk culture combines both public and private space. However, some elements of city life combine the two, such as, the wedding. Assuming that Vilnius inhabitants create their cultural background based on which part of Lithuania they originate from and their ethnic background author analyse what folk culture is created in Vilnius. The main activities and symbols of the wedding rite have been singled out for the purposes of this research. Hoping to determine whether weddings differ between families according to their place of origin and ethnic background the following symbolic actions are compared: motivation in choosing the form and type of the wedding; contact (greeting - seeing off and introducing - taking in) as well as changing of the status. This research has shown that convergence is characteristic of Vilnius weddings. This inter-cultural phenomenon is formed by mini-backgrounds, in which experiences of different folk cultures converge. Also, attempts to find respective ethnic identities have been detected. Research data has revealed Vilnius wedding culture to be a combination of the customs of South East and Upper Lithuania together with the emerging Christian Polish and Russian identity. [From the publication]

• Etnologija / Ethnology
• Istorija / History