LTNuo akmens amžiaus iki pat XXI a. pradžios Lietuvos teritorijoje įvairiems tikslams buvo naudojami luotai. Tačiau Lietuvoje naudoti luotai yra labai mažai tirti. Dzūkijos regiono luotai iki šiol taip pat nebuvo sulaukę didesnio tyrinėtojų dėmesio. Šio straipsnio tikslas - išanalizuoti Lynežerio ir Marcinkonių apylinkių luotų gaminimo bei naudojimo tradicijas. Tyrimo objektas - šeši iki šių dienų išlikę, Lyno ir Kastinio ežeruose naudoti luotai. Tyrimo metodika: gamtinių vietovės sąlygų įvertinimas, istorinės, etnografinės medžiagos rinkimas, sisteminimas ir analizė, luotų konstrukcijos charakteristikų palyginimas. Išvados - Lynežerio ir Marcinkonių apylinkių ežeruose naudoti luotai pasižymi analogiškomis konstrukcijos charakteristikomis. Vadinasi, jie buvo gaminami pagal šiame regione paplitusią tradiciją, žinomą mažiausiai nuo XIX a. pabaigos. Pagrindiniai šių luotų konstrukcijos duomenys - ilgis, plotis, aukštis - kitų XIX-XX a. Lietuvoje naudotų luotų kontekste nėra išskirtiniai. Tačiau Lynežerio ir Marcinkonių apylinkių luotai turi kai kuriuos tik jiems būdingus konstrukcijos elementus - pavyzdžiui, ypatingos formos rankenas, kitiems luotams nebūdingą priekio formą. Lyno ežero luotai turėjo po vieną pertvarą. Ji, remiantis luotų meistro pateiktais duomenimis, yra vienas iš požymių, rodančių, kad pagrindinė šių luotų paskirtis buvo žvejyba tinklais. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dzūkija; Tradicinė kultūra; Ežerinė žvejyba; Luotai; Dzūkija; Traditional culture; Dugouts; Luotas; Ežeras; žvejyba.
ENDugouts were used in fishing from early on. Fishing boats took off as late as the 1920s, although they did not oust dugouts completely. In the mid 20th century there were a few lakes in Lithuania that enjoyed an equal number of boats and dugouts. The villages of Lynežeris and Marcinkonys (Varëna Region) are situated on lakes called the Lynas and Kastinys respectively. There is not much farmland around, and so, fish was an important addition to local inhabitants' diets. Palm forests that dominated the scenery provided for making dugouts. At the moment there are five surviving dugouts in Lynežeris and Marcinkonys. One of them was found in the Kastinys Lake and is kept at the Ethnographical Museum of Marcinkonys. Three dugouts were made by the master Jonas Danilevičius from Lynežeris. The fifth dugout was sunk in the Lynas Lake. It was retrieved and is now kept at a private estate. Another dugout from Lynežeris is at the Alytus regional Museum. All of these dugouts are identical in their construction and are similar in size. They share a straight body and vertical extremities. All save one dugout from the Kastinys have one partition separating the rower from the cargo, that is fishing equipment and the catch. At the front, there are handles that make it easy to push the dugout into the water or drag it onto the shore. In contrast from others, Kastinys dugouts kept in the Museum of Alytus are covered in pitch. One of the Kastinys dugouts has a rectangular hole on board that is most probably intended to hold a stabilizing mast or another dugout. The dugout master Jonas Danilevičius who has made three dugouts in his life provided some very useful information on making and using them.He made the last dugout in 2004 and still used it in 2006. He learnt how to make them from his grandfather. Thus, the Lynežeris dugout tradition dates back to the second half of the 19th century at the very least. According to Danilevičius, the main reason why he used dugouts was that they were more convenient for fishing than boats that make noise when they sail, splash and thus scare the fish away. A very similar dugout was used on the Beržtai Lake (currently in the territory of the Republic of Belarus) situated approximately 20 km South from the Lynežeris and Marcinkonys. This suggests that dugouts were made according to the same or similar traditions in a territory of 25x10 km. The Lynežeris and Marcinkonys dugouts tell a lot about dugouts used for fishing on lakes including details on how they were made, characteristics of their construction and use. This information will be valuable for the future research of dugouts and their tradition in this and other regions. [From the publication]