Kelmės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

LTKelmės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios istorija apima beveik 600 metų raidos laikotarpį. Ji priskiriama prie pačių pirmųjų Žemaičių vyskupystės sakralinių pastatų, jos steigimas siejamas su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Vytautu, kuris 1416 m. įkūrė parapiją, skyrė žemės fundaciją bažnyčiai statyti. Plintant reformacijai, 1596-1609 m. bažnyčia buvo užimta protestantų. Tam didelės įtakos turėjo įtakingi reformacijos šalininkai Gruževskiai, Kelmę pradėję valdyti nuo 1591 m. Prasidėjus kontrreformacijos sąjūdžiui, Kelmės bažnyčia grįžo į katalikų rankas. Bažnyčia ne kartą degė, buvo atstatoma ir perstatoma. Reikšmingi perstatymo darbai vyko 1745-1746 m. Tuomet pastatas įgijo laikotarpiui ir Žemaitijos regionui būdingas baroko architektūros formas. 1901 m. medinė bažnyčia buvo nugriauta, jos vietoje pagal švedų kilmės architekto Carlo Edvardo Strandmano projektą pradėta statyti mūrinė. Dabartinė bažnyčia - tipiškas XIX a. pab.-XX a. pr. neogotikinės sakralinės architektūros pavyzdys, priklausantis vienabokščių lotyniško kryžiaus plano statinių tipui. Pastato išorei būdingi didžiuliai darnių proporcijų vertikalūs tūriai ir funkcinių bei dekoratyvinių elementų vientisumas. Prie neogotikinės interjero erdvės pritaikyta istoristinės stilistikos įranga - didysis ir šoniniai altoriai, sakykla ir klausyklos. Bažnyčios istorinė raida atspindi Žemaičių vyskupystės ankstyvojo laikotarpio sakralinių pastatų tinklo plėtrą, dekanatų struktūrą, reformacijos sklaidą ir kontrreformacines kovas, taip pat individo ar įvairių socialinių grupių vertybines nuostatas bei mentalitetą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Pastatai (statiniai; Namai); Kulto; Bažnyčios; Menas; Religinis; Paminklai; Istoriniai; Kelmė; Churches.

ENThe history of the church of the Assumption in Kelmė covers a time period of development of almost 600 years. The church is among the very first sacral buildings of the Samogitian bishopric, its founding is related to Lithuanian Grand Duke Vytautas Magnus, who, in 1416, founded the parish and granted land for building of the church. With the spread of the Reformation, in 1596-1609 the church was occupied by the Protestants, which was in essence influenced by the Gruževskis family, influential advocates of the Reformation, who ruled Kelmė from 1591. Upon commencement of the contra-Reformation movement, the church was regained by Catholics. Several times the church was burned, then rebuilt and reconstructed. Significant reconstruction works were performed in 1745-1746, when the building acquired the shape of Baroque architecture, characteristic of the period and the Samogitian region. In 1901 the wooden church was demolished and the works on construction of a stone church according to the project of Swedish architect Carl Edward Strandman were commenced. The present church is a typical example of the neogothic sacral architecture of the end of the 19th – beginning of the 20th century, belonging to the type of buildings of the one-tower Latin cross plan. The exterior of the building characterizes with huge vertical volumes of harmonious proportions and the integrity of functional and decorative elements. The equipment of the historistic style, i. e. the big and side altars, the pulpit and confessionals, is adjusted to the space of the neogothic interior. The historic development of the church reflects the development of the network of sacral buildings of the early period of the Samogitian bishopric, the structure of deaneries, spread of the Reformation and contra-Reformation fights, as well as the values and mentality of the individual and different social groups.