LT1808 m. miesto plane sklypai, pažymėti posesijų numeriais 759, 760, 761, 762, 763, 766 ir 798 nuo XVI a. priklausė Radvilų šeimos Goniondzo ir Medelių kunigaikščiams. Pirmasis rūmų paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose susijęs su 1545-1548 m. vykusiomis Žygimanto Augusto arklidžių statybomis dabartinės Tilto gatvės rajone, netoli Šv. Jurgio bažnyčios. Antrąjį kartą Radvilų rūmai prie Neries buvo paminėti 1599 m. pasirašytame Kristupo Radvilos Perkūno (1547-1605) testamente. Jis šiuos rūmus paveldėjo iš savo tėvo Mikalojaus Radvilos Rudojo (1511-1584). Radvilų dvaras su rūmais buvo nuosekliai paveldimas Biržų ir Dubingių kunigaikščių Radvilų šakos palikuonių. Seniausias rūmų aprašas pateiktas 1667 m. valdos inventoriuje, sudarytame kunigaikščiui Boguslovui Radvilai. 1669 m., jam mirus, turtas atiteko jo vienintelei mažametei dukrai Liudvikai Karolinai (1667-1695). Ji buvo paskutinė Biržų ir Dubingių kunigaikščių atžala, paveldėjusi milžinišką išmirusios giminės turtą. Visą gyvenimą ją lydėjo intrigos ir kova su giminaičiais – Nesvyžiaus Radvilomis. 1694 m. pasibaigus tribunolo sesijai, tribunolo maršalka Karolis Stanislovas Radvila skubiai paliko Vilnių, nes buvo pakviestas į karalaitės Teresės Kunigundos vestuves Varšuvoje. Jo nesant, bet, be abejonės, su jo žinia, instigatorius Pavlovskis, buvęs Karolio Stanislovo dvarionis bei raštininkas, ir tuometinis Vilniaus vaitas Jonas Kazimieras Leškevičius suorganizavo Radvilų rūmų užgrobimą. Šios istorijos eiga žinoma tik iš Nezabitovskio skundo ir dar kelių teisminių dokumentų nuorašų, išlikusių Nesvyžiaus Radvilų archyve.Reikšminiai žodžiai: Bandymai rekonstruoti; Boguslovas Radvila; Jonušas Radvila; Karolis Stanislovas Radvila; Liudvika Karolina Radvilaitė; Radvilos (Radziwill; Radvila family); Radvilų posesijos; Radvilų rūmai; Radvilų rūmai Vilniuje; Rūmų inventoriai; Rūmų užgrobimas; Attempts to reconstruct; Boguslaw Radvila; Janusz Radvila; Karol Stanislaw Radvila; Liudwika Karolina Radvilaitė; Radvila Palace in Vilnius; The Palace inventories; The Radvila Palace; The Radvilas' (Radziwill) possessions; The seizure of the Palace.
ENThe plots marked under possession numbers 759, 760, 761, 762, 763, 766 and 798 in the city plan of 1808 belonged to Goniądz and Medeliai dukes of the Radziwiłł family from the 16th c. The first reference to the palace in written sources is related to the construction of the stable of Sigismund II Augustus in 1545–1548 in the district of the current Tilto Street, not far from St. George Church. The Radziwiłł Palace at the River Neris was mentioned for the second time in the last will signed by Krzysztof Mikołaj Radziwiłł (1547–1605) in 1599. He inherited this palace from his father, Mikołaj Radziwiłł the Red (1511–1584). The Radziwiłł Court and Palace was successively inherited by Biržai and Dubingiai dukes. The oldest description of the palace was presented in the inventory of the holding of 1667, drawn up by Duke Bogusław Radziwiłł. After he died in 1669, his property passed on to his only minor daughter, Ludwika Karolina (1667–1695). She was the last offspring of Biržai and Dubingiai dukes who inherited the tremendous property of the family. All her life she was surrounded by intrigues and involved in the fight against her relatives – the Radziwiłł family from Nesvizh. In 1694, after the session of the tribunal was over, Tribunal Marszałek Karol Stanisław Radziwiłł immediately left Vilnius, because he was invited to the marriage of Theresa Kunegunda in Warsaw. In his absence, but certainly with his knowledge, instigator Pavlovskis, former courtier and clerk of Karol Stanisław, and the then Representative of the Grand Duke in Vilnius Jonas Kazimieras Leškevičius organised the capture of the Radziwiłł Palace. This story is known only from the complaint filed by Nezabitovskis and several other copies of court documents that survived in the Radziwiłł archives of Nesvizh.