Karklėnų Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčia

LTXV a. pabaigoje Karklėnuose buvęs dvaras, kuris 1499 m. atiteko didikams Šemetoms, o nuo 1527 m. buvo Žemaičių seniūno Stanislovo Stanislovaičio Kęsgailos valda. XVII a. Karklėnus valdė didikai Žukai, kurie dvarą perleido Šiukštoms. Daugelis rašę apie Karklėnų bažnyčią nurodo, kad 1767 m. Ignas Šiukšta Karklėnuose pastatė bažnyčią, kuri buvo Kražių jėzuitų vienuolyno altarija, o 1773 m. panaikinus jėzuitų ordiną, bažnyčia tapo Pašilės parapijos filija. Archyviniai dokumentai leidžia patikslinti, kad pirmoji bažnyčia Karklėnuose jau stovėjo XVIII a. pirmojoje pusėje, o Pašilės parapijos filija tapo pačioje XVIII a. pabaigoje arba XIX a. pradžioje. Tarp 1779 ir 1791 m. Karklėnų bažnyčia buvo perstatyta ir 1792 m. pašventinta. Joje buvo penki altoriai: didysis Šv. Baltramiejaus titulo, šoniniai - Dievo Motinos, Šv. Onos ir du Jėzaus Kristaus titulų. Dabartinė bažnyčia jau trečioji, statyta 1871 m. Ji kryžiaus plano, vienanavė salinė, liaudiško klasicizmo formų. Bažnyčios interjero puošybos elementai liudija ilgą ir turtingą maldos namų istoriją, kadangi čia yra XVIII-XX a. pirmosios pusės bažnytinės dailės paminklų. Seniausios jų - 1779 m. Rygoje I. A. Hecelio nulietas varpas, zakristijos bufetas, brolijai priklausęs Sopulingosios Dievo Motinos paveikslas ir keli mediniai kryžiai su Nukryžiuotųjų skulptūromis. Dabartinėje Karklėnų bažnyčioje vyrauja XIX a. antrosios pusės ir XIX a. pabaigos dekoro elementai. Didžiojo altoriaus puošyboje dar galima įžvelgti XVIII a. pabaigos dekoro elementų. Vertingas XIX a. antrosios pusės vietinės drožybos pavyzdys yra bažnyčios koplyčioje pastatyta Kristaus su nendre skulptūra. Keletas XVIII-XIX a. skulptūrų ir skulptūrinių grupių iki XX a. aštuntojo dešimtmečio puošusių bažnyčią šiandien yra dingusios. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Pastatai (statiniai; Namai); Kulto; Bažnyčios; Paminklai; Istoriniai; Mediniai; Menas; Religinis; Karklėnai; Kelmė; Churches.

ENAt the end of the 15th century Karklėnai had a manor, which, in 1499 was owned by the noble Šemeta family, and, starting from 1527, was the property of Samogitian elder Stanislovas Stanislovaitis Kęsgaila. In the 17th century Karklėnai was ruled by the noble Žukas family, who gave the manor to the Šiukšta family. Most of those who wrote on the Karklėnai church state that in 1767 Ignas Šiukšta built a church in Karklėnai, which was the altary of the Jesuit convent of Kražiai and in 1773, upon abolition of the Jesuit order, became subordinate to the Pašilė parish. Archive documents allow for verification that the first church in Karklėnai existed already in the first half of the 18th century and became subordinate to Pašilė parish at the end of the 18th or in the beginning of the 19th century. Between 1779 and 1791 the church was rebuilt and in 1792 consecrated. The church had five altars: the large St. Bartholomew’s altar, side altars – Our Lady’s and St. Anne’s and two Jesus Christ’s. The presently existing church is already the third one, constructed in 1871. The church is of the form of a cross and has traits of folk classicism. The interior decoration, with its monuments of church art of the 18th – the first half of the 20th century evidences its long and rich history. The oldest of the said monuments are the bell, made by I. A. Hetzel in Riga in 1779, the painting of Our Lady and several wooden crucifixes. The present church characterizes with decoration elements of the second half of the 19th century. Decoration elements of the end of the 18th century can still be noticed in the big altar. A valuable example of local carving of the second half of the 19th century is the sculpture of Jesus Christ with a cane in the chapel of the church. Several sculptures and groups of sculptures of the 18th – 19th century, which decorated the church till the seventies of the 20th century, have disappeared.