Gynybai pritaikyti Vilniaus sakraliniai pastatai ir sakralinių pastatų ansambliai XIV-XVIII amžiuje

LTXIV-XVIII a. Vilniaus gynybinio paveldo objektus pagal tam tikrus jiems bendrus požymius galima suskirstyti į keletą grupių. Tai ankstyvieji piliakalnių, miesto ir atskirų jo dalių, pilių gynybiniai įtvirtinimai, miesto gynybinės sienos statinių kompleksas, įtvirtintos rezidencijos ir valdos, lokaliniai gynybiniai įtvirtinimai, gynybai pritaikyti sakraliniai pastatai (bažnyčios, cerkvės ir kt.) ir sakralinių pastatų ansambliai (vienuolynai), bastioniniai įtvirtinimai. Didesnė dalis sakralinių objektų vienokiu ar kitokiu būdu buvo pritaikyti gynybai. Nors nemažai čia pasakytų teiginių yra hipotetinio pobūdžio, iškeltas hipotezes galima patikrinti tolesnių tyrimų metu. Diskutuojant dėl dalies Vilniaus sakralinių pastatų priskyrimo gynybiniam paveldui būtina atsižvelgti į jų datavimo ir raidos problematiką, padėties santykį su ankstesniais ir vienu metu egzistavusiais gynybiniais įtvirtinimais, istorinių šaltinių duomenis apie tai, kad sakraliniai pastatai buvo panaudoti gynybai ir kt. faktus. Didesnė dalis sakralinių pastatų ir vienuolynų apgalvotai buvo įkurti vietose, svarbiose miesto gynybai, nemažai jų pastatyta valdovo valia. Įkuriant vienuolynus Vilniuje laikytasi krikščioniškojo pasaulio tokių sakralinių pastatų ansamblių statybos tradicijų - jie statyti prie tuometinio miesto (XIV-XV a. - miesto dalių) ribų arba užmiestyje.Reikšminiai žodžiai: Vilnius; Sakraliniai pastatai; Gynyba; Vilnius; Sacral buildings; Defence.

ENAccording to certain common characteristics the defense heritage objects of Vilnius of the 14th – 18th centuries can be classified into several groups, which are the early mounds, defensive fortifications of the city and its separate parts and castles, the complex of the structures of the defensive wall of the city, the entrenched residences and domains, the local defensive fortifications, the sacral buildings (churches, etc.) and their ensembles (convents), applied for defense and bastion fortifications. The majority of the sacral objects, in one way or another, were applied for defense. Although a significant amount of statements, expressed herein are of a hypothetic character, the raised hypotheses can be verified during a further study. When discussing the attribution of a part of sacral buildings of Vilnius to the defense heritage, it is necessary to take into consideration the problems of their dating and development, the relation between the situation with the previous defensive fortifications or the ones, which existed at the same time, the data on the use of the sacral buildings for defense, provided by the historical sources and other facts. The majority of the sacral buildings and convents were deliberately founded in the places, important for the defense of the city, a significant amount of them were constructed by order of the ruler. When founding the convents in Vilnius the traditions of construction of such sacral buildings ensembles, characteristic of the Christian world were observed, i. e. they were constructed near the city limits of the time (the 14th – 15th century) or outside the city limits.