Tautinių mažumų vaikų mokymosi valstybine kalba motyvavimas
LTAtkūrus Lietuvos nepriklausomybę, lietuvių kalbai suteiktas valstybinis statusas, ji tapo privaloma visose gyvenimo srityse. Vis daugiau tautinių mažumų ar mišrių šeimų vaikų mokosi mokyklose, kuriose mokoma valstybine kalba. Tokį pasirinkimą lemia keletas priežasčių, kurių išaiškinimas ir yra šio straipsnio tikslas. Pietryčių Lietuvos tautinių mažumų mokymosi valstybine kalba motyvacijai nustatyti pasirinkta įvairiatautė Vilniaus apskrities dalis - Vilniaus miestas ir Vilniaus, Šalčininkų bei Švenčionių rajonai. Tyrimų metu gauti duomenys dėl noro mokytis valstybine kalba lyginami su etnologų tyrimų duomenimis. Pastarieji atlikti Seinų-Punsko krašte (Lenkija), kur gyvena ir mokosi lietuvių tautinė mažuma. Duomenys taip pat lyginami su Baltarusijoje veikiančių mokyklų ar klasių lietuvių kalba mokymosi kalbos pasirinkimo tendencijomis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Respondentas; Mokykla; Valstybinė kalba; Tautinė mažuma; Tolerancija; šeima.; Respondent; School; National language; National minority; Tolerance; Family.
ENAfter restoration of Lithuanian self-dependence, the Lithuanian language recovered its the status of official national language and became compulsory in all spheres of life. An increasing number of children from mixed families and families of national minorities go to schools with Lithuanian as an instruction language. The present article is devoted to analysis of the motifs of this kind of choice. The motivation of attending schools with Lithuanian as an instruction language was analysed in a multinational part of Vilnius County: Vilnius city and Vilnius, Šalčininkai and Švenčionys districts. The data on the motivation to learn in Lithuanian obtained during the survey were compared with the data obtained by ethnologists who surveyed the Lithuanian minority of Seinai-Punskas (Poland) region. The data were also compared with the trends of choosing a instruction language emerging at the Lithuanian schools of Belarus. [From the publication]
- Lietuvių tautinė tapatybė: uždarumo ir atvirumo dėmenys / Jolanta Kuznecovienė. Filosofija. Sociologija. 2007, t. 18, Nr. 2, p. 1-13.
- Lietuvos gyventojai : per du tūkstantmečius / Stasys Vaitekūnas. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 477 p.
- Rytų Lietuvos gyventojų nacionalinės sudėties kaita atkūrus Lietuvos valstybingumą / Marijus Pileckas. Geografija. 2003, t. 39, Nr. 1, p. 40-45.
