Lyčių vaidmenys viešojoje ir privačioje veikloje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (Darbo pasidalijimo tradicijos, stereotipai, priežastys)

LTMoters vieta visuomenėje ir jos vaidmuo buvo ribojami privačia namų erdve. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, skirtingai nei Vakarų Europoje, kur ankstyvaisiais naujaisiais laikais moterų teisinė ir visuomeninė padėtis pablogėjo (sustiprėjo skirstymas į moteriškąją ir vyriškąją aktyvumo sritis, išryškėjęs su moteriškosios sferos devalvavimu), moterų padėtis dėl lėto urbanizacijos tempo ir dominuojančio baudžiavinio-palivarkinio ūkio išliko nepakitusi. Valdančiojo luomo moterys, turėdamos teisę disponuoti savo turtu, aktyviai įsitraukė į ūkinę veiklą. Apšvietos epochos idėjos dėl abiejų lyčių vaikų švietimo buvo realizuotos Edukacinės komisijos veikloje. Švietėjų iškeltas uždavinys moterims ugdyti vaikus patriotine dvasia, rūpintis valstybės ateitimi ir gerove paskatino aktyvų moterų dalyvavimą viešajame gyvenime. XVIII a. pabaigoje Lenkijos-Lietuvos valstybėje moterų politinis aktyvumas išaugo ir buvo netgi didesnis nei kitose absoliutinėse monarchijose (nelygintina situacija tik su Prancūzija). Šiuos pokyčius skatino Abiejų Tautų Respublikos geopolitinė situacija bei labai dinamiškas politinio gyvenimo formų vystymasis XVIII a. pabaigoje. Tačiau po padalijimų, įsitvirtinus užimtose žemėse Rusijos, Prūsijos bei Austrijos valstybinėms konservatyvioms biurokratinėms struktūroms, moterų politinio veikimo galimybės buvo radikaliai apribotos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Apšvieta; Žanas Žakas Ruso; Edukacinė komisija; Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Enlightment; Jean Jaques Rousseau; Educational Commision.

ENThe place and role of a woman in the society were limited to the private space of home. In the Grand Duchy of Lithuania, differently from the Western Europe, where in the early new ages the legal and social position of women got worse (the division of the male and female areas of activities, which devalued the female area, got stronger), due to the slow rate of urbanization and the dominating serfhood economy, the women’s situation remained unchanged. The women of the ruling caste, who had the right to dispose their property, were actively involved in the economic activities. The ideas of the Age of Enlightenment regarding the education of children of both sexes were implemented by the activities of the Education Commission. The tasks to nurture children in the patriotic spirit and take care of the state’s future and well being, delegated to women by the educators encouraged the active women’s participation in the public life. At the end of the 18th century the women’s political activity in the Polish – Lithuanian Commonwealth grew and was even greater than in other absolute monarchies (the situation could not be possibly compared only to that in France). The said changes were encouraged by the geopolitical situation of the Polish – Lithuanian Commonwealth and the dynamic development of the forms of political life at the end of the 18th century. However after the divisions and the entrenchment of the conservative bureaucratic state structures of Russia, Prussia and Austria in the occupied lands, the women’s political action possibilities were radically limited.