Ką veikia vyrai ir moterys kine? Socialinis, politinis ir fizinis darbo pasidalijimas kine
LTKinas - galingas iliuzijų fabrikas, kuris ne tik atspindi laikų idėjas, madas ir troškimus, bet ir formuoja vyriškumo ir moteriškumo vaizdinius. Straipsnyje analizuojama, kaip kito moterų įvaizdžiai ir socialiniai vaidmenys lietuviškuose filmuose nuo 1947 m. iki šių dienų, kaip lyčių reprezentaciją veikė ideologinis aparatas ir kokias kultūrines reikšmes ji įgavo. Išskiriami ir nagrinėjami socialinio realizmo herojės, motinos patriarchalinėje šeimoje, moters kaip vyro atspindžio, "intelektualios paskenduolės", "gyvenimo mokytojos" įvaizdžiai, taip pat pasyvios moteriškos identifikacijos dominavimas vyriškame kine. Kartu pastebima, kad XX a. pabaigoje Lietuvos kinematografui pastebimą įtaką pradėjo daryti režisierės moterys, kurios ne tik išplėtė temų ratą, bet ir vaizdo, charakterio, pasakojimo kūrimo būdus. Straipsnyje daromos šios išvados: pirma, vyriško ir moteriško žvilgsnio skirtumai atspindi skirtingas subjekto pozicijas; antra, šiuolaikinėje kino erdvėje vyrai ir moterys vis mažiau priklauso nuo tradicinių patriarchalinės lyčių vaidmenų sistemos; trečia, nepaisant pozityvių pokyčių, iki neutralaus kūrybiškumo ir galios balanso kino industrijos laukia dar ilgas kelias.
ENCinema industry is a powerful factory of illusions, which not only reflects the ideas, fashions and desires of the times, but also shapes the images of the feminine and the masculine. The article analyzes the ways of change of images and social roles of women in Lithuanian motion pictures since 1947 till the present times, the ways the representation of genders was influenced by the ideological apparatus and the cultural significance, acquired by the said representation. The images of a hero of social realism, a mother in a patriarchal family, a woman as a reflection of a man, “intellectual drowned woman” and “life teacher” as well as the domination of the passive female identification in masculine cinematography are distinguished and examined. It is noted that at the end of the 20th century female directors commenced to significantly influence Lithuanian cinematography – they extended not only the range of subjects, but also the ways of creation of the image, character and the narrative. The article comes up to the following conclusions: first, the difference between the male and female view reflects different positions of the subject; second, in the modern cinematographic space men and women are less dependent on the traditional patriarchal gender role system; third, despite the positive changes, a long road remains to the neutral creativity and balance of power in the cinema industry.
