LTŠioje disertacijoje lyginamuoju aspektu nagrinėjamas mokyklos socialinio pedagogo veiklos (tarptautiniu lygmeniu vad. mokyklinio socialinio darbo) fenomenas, pasiūloma originali mokyklos socialinio pedagogo veiklos struktūra. Dabartinės mokyklos transformacijos periode išryškėja daugelio Europos šalių mokyklų sistemų socioedukacinė orientacija, t.y. mokykla vaikų ir jaunuolių socializacijos procesui optimizuoti pasitelkia socialinių profesijų specialistus. Kyla klausimas, kokiame statuse yra mokyklos socialinio pedagogo (MSP) profesija, kokiame profesinės raidos etape yra ši socioedukacinio darbo sritis? Ar įmanoma kalbėti apie MSP veiklos specializaciją ir diversifikaciją praktikoje, jei daugelis iki šiol atliktų tyrimų liudija apie gausias mokyklos socialinių pedagogų/ socialinių darbuotojų funkcijas ir daugialypes veiklos sritis? Mokslinės literatūros apžvalga parodė, kad MSP veiklos fenomenas iki šiol tyrinėtas „kaleidoskopiškai“, t.y. nagrinėtos tik atskiros šios socioedukacinio darbo srities problemos. Kita vertus, pažvelgus į negausius lyginamuosius tyrimus šioje srityje pastebima, kad nepaisant skirtingų geopolitinių ir sociokultūrinių veiksnių, egzistuoja daug bendrumų mokyklos socialinio darbuotojo/ socialinio pedagogo veikloje - pradedant šios veiklos adresatais, jų problemomis ir baigiant profesiniais reikalavimais specialistui. Remiantis moksline literatūra, taip pat skirtingų mokyklinio socialinio darbo modelių Lietuvoje ir viename iš Vokietijos Nordrhein-Westfalen žemės miestų patirtimi disertacijoje pasiūloma MSP veiklos struktūra, kuri patikrinta ir patobulinta tolimesnių tyrimų metu, leistų stiprinti mokyklinio socialinio darbo kaip atskiros socialinės profesijos pagrindą. [LMT]
ENThe thesis examines the phenomenon of activities of school social pedagogues (dubbed school social work on the international level) and suggests an original structure for such activities. In the period of transformation of the modern school, the socio-educational orientation of the school systems of most European countries is highlighted, i. e. for the purpose of optimization of the children and youth socialization process social profession specialists are employed. The questions of the status of the profession of school social pedagogues and the phase of professional development of the said area, i. e. is it possible to discuss the specialization and diversification of activities of school social pedagogues in practice, in case most studies evidence the plenty of functions and multiple areas of such activities. The overview of scientific literature showed that the phenomenon of activities of school social pedagogues has been studied only “kaleidoscopically”, i. e. only certain problems of the said area have been studied. On the other hand, the sparse comparative studies in the area show that despite different geopolitical and socio-cultural factors, there exist a lot of similarities between the activities of school social pedagogues, starting from the addressees of the activities and their problems and ending with the professional requirements for the specialist. Referring to scientific literature, different models of school social work, employed in Lithuania and the experience of one of the towns of the Nordrhein-Westfalen land of Germany, the thesis offers a structure for activities of a social pedagogue, verified and improved during further studies, which would provide a possibility to strengthen the basis for the school social work as a separate social occupation.