LTStraipsnio tikslas - atskleisti moterų užimtumo ir lyčių kultūros sąveiką, apžvelgiant lyčių kultūros kaitos trajektorijas bei jų pobūdį lemiančius sociologinius istorinius veiksnius. Remiantis Europos vertybių tyrimo duomenimis, nagrinėjama lyčių kultūros kaita Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse 1989-2004 metais. Straipsnyje prieinama kelių išvadų. Pirma, moterų užimtumo modeliai Europoje nesutampa su dažnai griežtai brėžiama Rytų ir Vakarų perskyra. Lietuvai būdingas ekstensyviojo visiško užimtumo modelis, kai daug moterų dirba, o dirbančių nevisą darbo laiką moterų yra nedaug, buvo nustatytas Rytų, Siaurės, Pietų Europos šalyse. Antra, atsiranda pagrindo abejoti, kad Rytų ir Vidurio Europoje moterų užimtumą lemia iš sovietmečio paveldėti veiksniai. Šiuo atveju logiškesnis būtų priklausomybės nuo trajektorijos (path-dependency) argumentas, atveriantis kelią nagrinėti moterų užimtumui reikšmingus veiksnius, susiformavusius dar tarpukario ir sovietinėje visuomenėje. Dėl tarpukario ir sovietinės raidos trajektorijų Lietuvos lyčių kultūra atstovavo buržua lyčių kultūros modeliui. Trečia, XX a. pabaigos transformacijų priešaušryje lyčių kultūra buvo panaši į daugelį kitų Vidurio ir Rytų Europos šalių. Tačiau per pirmąjį transformacijų dešimtmetį lyčių kultūros slinktis nuo šio modelio Lietuvoje buvo mažiausia. Priešingai nei kitos Rytų ir Vidurio Europos šalys, Lietuva išlaikė kraštutines šios kultūros pozicijas, kurioms būdingi gilūs ir konservatyvūs patriarchijos sentimentai.
ENThe article aims at revealing the relations between women’s occupation and the gender culture by providing an overview of the paths of development of gender culture and the sociological and historical factors, determining their character. Referring to the data of study of the European values, the development of gender culture in Lithuania and other European countries in 1989 – 2004 is examined. The article comes up to several conclusions. First, the women’s occupation models in Europe do not coincide with the divide between the East and the West, which is quite frequently defined rather strictly. Lithuania characterizes with the model of extensive occupation, when a lot of women work and the number of women, working part-time is small, which is also characteristic of the countries of the Eastern, Northern and Southern Europe. Second, there emerge reasons to doubt whether the occupation of women in the Eastern and Central Europe is determined by the factors, inherited from the Soviet times. In this case the argument of path-dependency would be more logical, since it paves the way for studies of the factors, influencing women’s occupation, which emerged already in the interwar and in the Soviet society. Due to the interwar and soviet development paths the Lithuanian gender culture represented the bourgeois gender culture model. Third, on the eve of the transformations of the end of the 20th century, the gender culture was similar to that in most other Central and Eastern European countries. However during the first decade of transformations the slip of the gender culture away from the said model was the smallest in Lithuania. Differently from other countries of the Eastern and Central Europe, Lithuania retained the extreme positions of the culture, characterizing with deep and conservative sentiments of patriarchy.