LTFundamentalūs pokyčiai, susiję su viešojo valdymo reforma reikalauja esminių valstybės tarnautojų elgsenos ir kompetencijos pokyčių. Viešojo valdymo reformos kontekste valstybės tarnautojų vykdomos funkcijos tampa daugiaaspektės ir labai sudėtingos: jos gali apimti politikos rekomendacijas, žmogiškųjų, finansinių ir kitų išteklių valdymą, bendradarbiavimą su įvairiomis interesų grupėmis, svarbiausių paslaugų teikimą ir vertinimą, ir kitas sritis. Šie procesai reikalauja iš esmės keisti žmogiškųjų išteklių vystymo funkciją, kuriant palaikančią aplinką ir sudarant galimybes valstybės tarnautojams nuolatos stiprinti ir tobulinti reikalingas kompetencijas, kurios sudarytų sąlygas sėkmingai įgyvendinti viešojo valdymo reformą. Taigi, pagrindinis šios disertacijos tikslas yra parengti ir pagrįsti teorinį žmogiškųjų išteklių vystymo sistemos modelį viešojo valdymo reformos kontekste. Darbo tikslui pasiekti buvo pasiūlytas ir pagrįstas teorinis žmogiškųjų išteklių vystymo sistemos modelis bei parengta originali empirinio tyrimo metodologija, leidžianti nustatyti pagrindinius veiksnius, kuriais apibrėžiamos teorinės žmogiškųjų išteklių vystymo sistemos modelio charakteristikos. Empirinio tyrimo metu buvo siekiama patikrinti tyrimo metodologiją ir įvertinti, ar teorinės žmogiškųjų išteklių vystymo sistemos modelio charakteristikos atitinka žmogiškųjų išteklių vystymo sistemą Lietuvos centrinės ir vietos valdžios institucijose, bei nustatyti šiuo metu praktikoje taikomo modelio trūkumus viešojo valdymo reformos kontekste. [LMT]
ENThe fundamental developments, pertaining to the social management reform require essential changes in the behaviour and competence of officials. In the context of social management reform the functions, performed by civil servants acquire multiple aspects and become very complicated: they can cover political recommendations, management of human, financial and other resources and cooperation with different interest groups, provision and evaluation of most important services and other areas. The processes require an essential change of the function of development of human resources by developing a supporting environment and creating the possibilities for civil servants to continuously strengthen and develop the necessary competences, which would create the conditions for successful implementation of the social management reform. Therefore, the main aim of the thesis is to prepare and substantiate the theoretical model of the system of development of human resources within the context of the social management reform. For the purpose of reaching the goal of the study a theoretical model of the system of development of human resources was proposed and substantiated and an original methodology of the empirical study was prepared, allowing for identification of the main factors for defining of the theoretical characteristics of the model of the system of development of human resources. During the empirical study attempts were made to verify the research methodology and evaluate whether the theoretical characteristics of the model of the system of development of human resources correspond to the system of development of human resources, employed in central and local governance institutions of Lithuania and to identify the disadvantages of the model, applied in practice within the context of the social management reform.