LTStraipsnyje nagrinėjamas vienas iš naujosios lietuvių kalbos leksikos vartosenos aspektų – neologizmų integracija į rašytinį tekstą. Neologizmais čia laikomi bet kokie nauji iki antrojo nepriklausomybės laikotarpio pradžios išleistuose lietuvių kalbos žodynuose nefiksuoti žodžiai. Vartosenos tyrimai rodo, kad egzistuoja tam tikros nerašytos neologizmų integracijos į tekstą taisyklės. Galima skirti du pagrindinius vartosenos tradicijos neturinčių leksemų įtraukimo į tekstą būdus: neologizmai išskiriami grafiškai (kabutėmis ar kursyvu) arba (ir) palydimi tam tikrais (meta)lingvistiniais komentarais. Kuris būdas vienu ar kitu atveju pasirenkamas, priklauso nuo teksto pobūdžio ir nuo neologizmo tipo. Išskirtinė grafika gali būti vartojama kaip ženklas adresatui, signalizuojantis apie ypatingą teksto elementą – naują žodį, kurio reikšmė gali būti nežinoma. Neatmestina galimybė išskirtine grafika paryškinti neologizmo teikiamą stilistinį efektą. Kabutės ar kursyvas gali būti vartojami ir kaip priedanga, saugantis galimo bendrinės kalbos normų pažeidimo. Dažnai sunku pasakyti, kuri išskirtinės grafikos funkcija yra pagrindinė. Komentarų dažnai prireikia norint padėti dekoduoti tekstą – stengiantis paaiškinti adresatui nežinomą neologizmo, ypač skolinto, reikšmę. Rečiau komentuojami naujieji dariniai, paprastai tik tie, kurie eina naujųjų skolinių atitikmenimis. Jie dažniausiai aiškinami adresatui įprastais naujaisiais skoliniais. Komentuojama ir siekiant stilistinio efekto. Tai būdinga stilistiniams neologizmams. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Neologizmai.
ENThis article analyses one of the newest aspects of use of Lithuanian vocabulary: the integration of neologisms into written Lithuanian texts. “Neologisms” will be taken to mean: any new words that were still not mentioned in Lithuanian dictionaries published before 1990 (the start of Lithuania’s period of regained independence). Surveys of usage show that there are certain ‘unwritten rules’ in existence for the integration of neologisms into texts. Two basic ways of incorporating lexemes with no tradition of use in the language can be noted: distinguishing the neologism graphically (inverted commas or italics) and/or by linking it to some sort of (meta)linguistic annotation. Which method is to be used and in what situations depends on the nature of the text and the type of neologism. Distinguishing the neologism graphically can be done to warn the reader that this is a special element of the text: a new word, the meaning of which may not be known by the reader. The possibility should not be discounted of distinguishing the neologism graphically to enhance its stylistic effect. Inverted commas or italics may also be used as a cover, to warn that the use of this word may be outside the norms of the official language. It is often hard to detect which of these motives for using graphical distinction of the neologism is foremost. Annotations are often required when it is desired to help the reader decode the text by offering an explanation of the meaning of the unfamiliar neologism, particularly if it is a loanword. Less often, newly minted words are explained; these are normally neologisms that have been introduced to replace loanwords. The explanatory note often encompasses use of the corresponding loanword. Annotations may also be used for stylistic effect, particularly when the neologisms are of a stylistic nature.