Iš terminų radimosi, kūrimo ir funkcionavimo patirties

LTŠio straipsnio problema yra abejotinos vartosenos, kurioje randasi nepatikrinti terminai ir naujadarai, paplitimas. Tai taip pat profesionalumo, kalbos ir kultūros klausimai ir jie susiję su pačiais subtiliausiais kalbos vartojimo niuansais. Šie pastebėjimai ir kai kurių lietuvių ir anglų kalbų reiškinių vertinimas atliekamas remiantis funkcine kalbos prigimtimi. Neginčijama laikoma samprata, kad kalbos sistema - tai kalbos atliekamų kalbos funkcijų suformuota reikšmės sistema. Kita pamatinė ir tiesos vertę turinti sąvoka yra samprata apie tai, kad reali vartosena teatspindi kalbančiojo leksinį ir gramatinį pasirinkimą iš kalbos sistemos. Tai jis atlieka ketindamas perduoti numatytą reikšmę. Šiuolaikinių terminologijos klausimų kontekste apžvelgiami pagrindiniai terminų etimologijos aspektai ir pastarojo meto lietuviškų terminų kūrimas. Šis svarstymas paremtas amerikiečių nepriimtinos praktikos kritika. Dviejų ciklų gramatinio modelio metodas yra taikomas nepriimtiniems naujadarams kalboje nustatyti. Pavyzdinis fizikos terminų vartojimas yra priešinamas ydingai praktikai. Terminų įtaka sisteminiams kalbos ryšiams ir sintaksei yra išryškinama analizuojant grožinės kalbos fragmentą ir keletą anglų mokslo kalbos pavyzdžių. Nepaisant kritinių pastabų, mokslo kalbos vartosena yra pateikiama kaip girtina, o mokslininkų kalbos kultūra - kaip turinti galią bendrinei vartosenai tobulinti. Daroma išvada, kad kalbančiojo dėmesys reikšmei gali pašalinti nepatenkinamą vartoseną ir jo nepagrįstą psichologinę reakciją dėl naujų terminų ir naujadarų priimtinumo. Skiriant tinkamą dėmesį reikšmei kalboje, kalbininkų veikla taip pat pelnytų palankumą, ne priešiškumą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Terminai; Naujadarai; Reikšmė; Etimologija; Terminų vartojimas ir teoriniai klausimai; Naujadarų priimtinumas; Dviejų ciklų gramatinio modelio metodas; Semantiniai ryšiai kalboje ir jų priklausomybė; Term(s); Neologism(s); Meaning; The etymology and use of terms; Theoretical questions; Usage; Terminai; The acceptability of neologisms; The method of a Two-Cycle Model of Grammar; Semantic relations in language and their dependence; Term(s); Semantic relations in language; And their dependence.

ENThe problem of the article is the question of the spread of doubtful usage in which untested terms and unsorted new words appear. It is also a question of professional expertise, language and culture as they apply to the sensitive issues in usage. These observations and an assessment of some phenomena in modern Lithuanian and English usage have been made with resort to the concept of the functional nature of language. It has been taken for granted that the system of language is a system of meaning determined by the functions of language it has evolved to serve. The concept that actual usage only reflects the lexicogrammatical options the speaker had made from the system necessitated by the meaning he had intended to express has also a truth value for the author of the present article. In the context of contemporary questions of terminology, the basic aspects of the etymology of terms are considered and ways of the creation of current terms in Lithuanian are reviewed, which is backed up by the American criticism of the unacceptable practices. Parallels between terms and neologisms are drawn only to show the unacceptable usage in Lithuanian. The method of a Two-Cycle Model of Grammar is applied to motivate the assessment of the unwanted neologisms in this language. The model use of physical terms in Lithuanian is resorted to counter the vicious practices. The influence of terms on the systemic relations in language and on its syntax is illustrated by analysing a few instances of scientific English usage.The significance of the conceptual meaning of terms is found to motivate deviations in the syntax of scientific English. But scientific usage is shown to merit praise otherwise and the culture of scientists to have the potential to improve even general usage. It is assumed in conclusion that the speaker‘s concern with meaning can potentially oust undesirable usage together with his ungrounded psychological reactions to new terms and neologisms in general. The linguists are likely to earn a favourable attitude in the same conditions. [From the publication]