LTStraipsnyje nagrinėjamos Rusijos dalyvavimo Baltijos jūros regiono kūrime perspektyvos, remiantis Rusijos politinio diskurso ir jame atsiskleidžiančių nuostatų Baltijos valstybių atžvilgiu, analize. Teigiama, kad nuo 2000 m. Rusijos ir Baltijos valstybių - "silpniausios grandies" Baltijos jūros žiede - santykiai ženkliai pagerėjo. Šią tendendenciją galima paaiškinti tuo, kad dabartiniame Rusijos politiniame diskurse įsitvirtino desaugumizuota (angl. desecuritized) šalies nacionalinės tapatybės samprata. Dėl šios priežasties Rusijoje gana smarkiai pasikeitė Baltijos valstybių suvokimas. Šios šalys nebelaikomos "netikros", antirusiškos Europos įsikūnijimu. Vis dėlto, nepaisant Rusijos nacionalinės tapatybės desaugumizavimo fakto, šalies politiniame diskurse "išorinis" pasaulis tebėra konstruojamas remiantis saugumo ir grėsmių retorika. Viešajame diskurse svarbiausia vieta tenka kovai su terorizmu bei modernistiniam Rusijos Federacijos prezidento V. Putino politiniam projektui, todėl Baltijos valstybių klausimas kol kas lieka nuošalyje. Baltijos jūros regionas egzistuoja Rusijos mentaliniame Europos žemėlapyje, tačiau šis regionas suvokiamas kelių valstybių grupių pavidalu. Tai reiškia, kad iš Rusijos sudėtinga tikėtis inovatyvių idėjų dėl Baltijos jūros regiono vienybės. Rusijos politikos Baltijos valstybių atžvilgiu permainų galima tikėtis tik šioje šalyje įvykus rinkimams bei pasibaigus dabartiniam NATO ir Europos Sąjungos plėtros etapui.Reikšminiai žodžiai: Desecurization; Discourse analysis; Security; Terrorism; Baltic Sea Region.
ENRelations between Russia and the Baltic States - the weakest link in the Baltic Rim - have significantly improved since 2000. One of the explanations for this improvement is the fact that in contemporary Russian political discourse national identity is desecuritized. The role of the Baltic states has radically changed: they are no longer considered as an embodiment of the 'false', anti-Russian Europe. However, despite the desecuritization of national identity, security as the model of structuring and governing the 'external' world still dominates political discourse. The preponderance of the war against terrorism as discursive articulation, as well as the modernist nature of President Putin's political project, leads to the marginalization of the Baltic Sea area on the political agenda. Some new departures in Russia's policy as regards the Baltic Sea area are possible, however, once Russia has gone through its election campaign, and the enlargements of NATO and the EU are complete. [From the publication]