LTŠiuolaikiniuose naujųjų demokratijų tyrinėjimuose ypatinga vieta tenka politinių partijų ir partinių sistemų institucionalizacijos problemoms. Straipsnyje nagrinėjama teritorinė (geografinė) visuomenės paramos politinėms partijoms dimensija penkiose posovietinėse valstybėse - Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Rusijoje ir Ukrainoje. Tyrime piliečių balsavimų nacionalinio parlamento rinkimuose geografiniai duomenys pasitelkiami išmatuoti partinių sistemų politinės autonomijos dinamiką bei partinių sistemų institucionalizacijos lygį minėtose buvusiose Sovietų Sąjungos respublikose. Nepriklausomybės laikotarpiu įvykusių rinkimų rezultatų lyginamoji analizė atskleidžia, kad tarp Baltijos valstybių, Rusijos ir Ukrainos egzistuoja reikšmingų paramos politinėms partijoms skirtumų. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad šiose valstybėse rinkėjų parama partijoms teritoriniu požiūriu tampa vis tolygesnė, tačiau šios tendencijos tempas bei partinės sistemos nacionalizacijos (piliečių paramos politinėms partijoms homogeniškumo teritoriniu požiūriu) procesai skiriasi.Reikšminiai žodžiai: Geographical patterns of party support; Political institutionalization; Party systems.
ENThis article analyses spatial patterns of party support in the five post-Soviet transitional countries: Estonia, Latvia, Lithuania, Russia, and Ukraine. Data on electoral geography is employed to measure the degrees and dynamics of political autonomy and institutionalization of party systems in the former republics of the Soviet Union. A comparison of post-independence electoral cycles reveals a number of important similarities and differences between the regional strength of party support in the Baltic states, Russia, and Ukraine over time. Although all five countries manifest a tendency towards a greater regional homogeneity of the regional support for the major political organizations, the pace of this trend and patterns of party-system nationalization are different in different countries. [From the publication]