LTVisuomenės sveikatos problemos Baltijos valstybėse – tai tipiškas Rytų Europos regiono pereinamojo laikotarpio ekonomikų bruožas. Egzistuoja bendra nuostata, kad ekonominė transformacija labiausiai paveikia socialiai pažeidžiamiausias asmenų grupes, todėl reikalingas lyginamasis skirtingų sociodemografinių grupių sveikatos būklės Baltijos valstybėse tyrimas. Straipsnyje pristatomi tokio tyrimo rezultatai. Šiame tyrime ieškota ryšių tarp asmens sveikatos būklės ir lyties, amžiaus, išsilavinimo, urbanizacijos lygio bei šeimyninės padėties trijose Baltijos valstybėse ir Suomijoje. Tyrime naudoti 1994, 1996, 1998 ir 2000 m. paštu atliktų suaugusių žmonių (20-64 m.) apklausų Estijoje (n=5052), Latvijoje (n=4290), Lietuvoje (n=7945) ir Suomijoje (n=12796) duomenys. Studijoje pasitelkti trys sveikatos būklės indikatoriai: a) savijauta, subjektyviai vertinama asmens sveikatos būklė, b) diagnozuotos ligos, c) ligų simptomai. Rezultatai rodo, kad subjektyvus sveikatos būklės vertinimas Baltijos valstybėse yra prastesnis nei Suomijoje, savo sveikatos būklę prasčiau vertina žemesnio išsilavinimo žmonės. Visose keturiose valstybėse daugiau ligų bei jų simptomų užfiksuota taip pat tarp žemesnio išsilavinimo asmenų – tiek vyrų, tiek moterų. Tačiau ryšio tarp naudotų sveikatos būklės indikatorių ir urbanizacijos lygio ar šeimyninės padėtis nerasta. Straipsnis baigiamas išvada, kad Baltijos valstybėse vyrauja panašios visuomenės sveikatos būklės diferenciacijos pagal socialinę padėtį tendencijos kaip ir daugumoje Europos valstybių. Kitaip tariant, menkiau išsilavinusių asmenų sveikata yra prastesnė. Kartu nurodoma, kad reikėtų tolimesnių tyrimų įvertinti valstybių taikomas visuomenės sveikatos apsaugos priemones, kuriomis siekiama padėti labiausiai pažeidžiamoms socialinėms grupėms.Reikšminiai žodžiai: Sociodemografinės charakteristikos; Sveikata; Estija (Estonia); Latvija (Latvia); Suomija (Finland); Socio-demographic characteristics; Health; Latvia; Finland; Sveikatos sociologija; Sveikatos suvokimas; Sociology of health; Perception of health.
ENPublic health problems in the Baltic countries are typical of Eastern European transition economies. A common assumption is that the economic transition has been particularly difficult for previously disadvantaged groups, and comparative research on the health differences between sociodemographic groups in the Baltic countries is therefore needed. This study compared associations of health with gender, age, education, level of urbanization and marital status in three Baltic countries and Finland. The data were gathered from cross-sectional postal surveys conducted in 1994, 1996, 1998 and 2000 on adult populations (aged 20-64 years) in Estonia, Latvia, Lithuania and Finland. Three self-reported health indicators were used: perceived health, diagnosed diseases and symptoms. Results: The prevalence of less-than-good perceived health (average, rather poor or poor) was higher in the Baltic countries (men 66-56%, women 68-64%) than in Finland (men 35%, women 31%). [...]. Diseases and symptoms were also more common among the lower educated men and women in all four countries. However, urbanization and marital status were not consistently related to the health indicators. The Baltic countries share a similar sociodemographic patterning of health with most European countries, i.e. the lower educated have worse health. The methodological considerations of this study point out, however, that further research is needed to support public health policies aimed at the most vulnerable population groups. [From the publication]