Social dimensions of mortality from external causes in Lithuania: do education and place of residence matter?

LTTikslas. Įvertinti Lietuvos skirtingo išsimokslinimo miesto ir kaimo gyventojų mirtingumo nuo išorinių mirties priežasčių netolygumus socialinių ekonominių pokyčių laikotarpiu. Metodai. Informacija apie mirusiuosius vyresnius negu 25 m. Lietuvos gyventojus bei jų socialines demografines charakteristikas buvo gautos iš Lietuvos Statistikos departamento. Naudoti gyventojų 1989 bei 2001 m. surašymų duomenys. Rezultatai. Lietuvos gyventojų mirtingumas nuo išorinių priežasčių buvo stipriai susijęs su gyvenamąja vieta bei išsimokslinimo lygiu. Mirtingumo netolygumai skirtingose išsimokslinimo grupėse socialinių ekonominių pokyčių laikotarpiu padidėjo. Žemiausio išsimokslinimo miesto gyventojų mirtingumas 1989 m. buvo 3,20 karto didesnis, o 2001 m. - 3,37 karto didesnis negu aukštąjį išsimokslinimą turinčiųjų. Kaimo žemiausio ir aukščiausio išsimokslinimo gyventojų mirtingumas 1989 m. skyrėsi 3,47, o 2001 m. - 4,33 kartų. Didžiausi buvo skirtingo išsimokslinimo vyrų mirtingumo nuo savižudybių netolygumai. Išvados. Šios studijos rezultatai parodė didėjančius mirtingumo nuo išorinių priežasčių netolygumus. Didžiausias dėmesys, įgyvendinant mirtingumo nuo išorinių priežasčių mažinimo strategijas turėtų būti kreipiamas į žemiausio išsimokslinimo ir, ypatingai kaimo gyventojus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Mirtingumas dėl išorinių priežasčių; Išsilavinimas; Gyvenamoji vieta; Mortlity from external causes; Education; Place of residence.

ENObjectives: To assess inequalities in mortality from external causes by the level of education and the place of residence during the period of socio-economic transition in Lithuania. Methods: Information on deaths, place of residence, and the level of education of persons aged 25 and older was derived from the National Database of Lithuania and censuses for 1989 (n = 3 537) and 2001 (n = 4 790). Results: Mortality from external causes of Lithuanian urban and rural populations was strongly associated with the level of education. Educational inequalities increased throughout the period of socio-economic transition. In urban areas, mortality among the least educated population was 3.20 times higher in 1989 and 3.37 times higher in 2001, compared to those with university-level education. In rural areas the educational mortality rate ratios reached 3.47 and 4.33, respectively. The greatest educational inequalities were observed in suicide mortality, especially among males. Conclusions: The results of this study disclosed increasing inequalities in mortality from external causes. Less educated populations, especially in rural areas, should receive particular attention in the development of strategies for the prevention of mortality from external causes. [From the publication]

• Ekonomika / Economics
• Sociologija / Sociology