Priešmokyklinio amžiaus vaikų vaidybos gebėjimų ugdymas

LTMonografijoje nagrinėjami klausimai, kodėl maži (5-7 m. amžiaus) vaikai turėtų vaidinti, ir kaip galėtų vykti jų vaidybos gebėjimų ugdymas. Siekiant atskleisti šio amžiaus vaikų vaidybos gebėjimų ugdymo galimybes, tyrinėjama, kokie ugdymo proceso ypatumai nulemia penkerių – septynerių metų vaikų vaidybos gebėjimų plėtotę. Monografijoje atskleidžiamas kognityvinis požiūris į vaikų kūrybinių gebėjimų ugdymą, pagrindžiama meninių simbolių kūrimo gebėjimų svarba vaiko vystymuisi, parodomas jų raidos netolygumas, pateikiamos psichologų, meno filosofų rekomendacijos edukologams. Apibrėžiami vaidybos gebėjimai, nagrinėjama, kaip ir kokiais tikslais panaudojamas žaidimas 5-7 metų vaikų vaidybinėje veikloje. Monografijoje pristatomi dviejų žvalgomųjų eksperimentinių tyrimų rezultatai, padėję rasti svarbiausius penkerių – septynerių metų vaikų vaidybos gebėjimų ugdymo modelio elementus, aprašoma vaidybinių gebėjimų diagnostinio vertinimo metodika. Pateikiamas 5-7 m. amžiaus vaikų vaidybos gebėjimų ugdymo modelis: vientisas, neskaidomas į „pasirengimo“ ir „pasirodymo“ etapus komunikacinis vaidybinės veiklos organizavimas. Apibūdinami vaikus į vaidybinę komunikaciją orientuojantys pedagogės veiksmai, kurie yra pagrindžiami kaip semiotinės mediacijos priemonės. Analizuojami ugdymo etapai, pereinant nuo žaidybinių, nesąmoningų link sąmoningesnių, ryškesnių vaidybos gebėjimų. Monografija skiriama priešmokyklinio ugdymo, teatro edukologijos ir kitų meno šakų edukologijos studentams, pedagogams, teatrinio ugdymo specialistams.Reikšminiai žodžiai: Komunikacija; Priešmokyklinis amžius; Vaidybiniai gebėjimai; Vaidybinių gebėjimų ugdymas; Vaikų vaidybos gebėjimai; Acting abilities; Children's acting abilities; Communication; Development of acting abilities; Pre - school age; Pre-school age.

ENThe monograph explores the issues why small children (aged 5–7) should act and how their acting competencies could be developed. Seeking to reveal the opportunities for the development of acting competencies of children at this age, the author explores what peculiarities of the educational process determine the development of acting competencies of 5–7 years old children. The monograph reveals a cognitive approach to the development of creative competencies of children, substantiates the importance of the ability to create artistic symbols for child development, shows its unevenness, and gives psychologists’ and art philosophers’ recommendations to educators. It also defines acting competencies and analyses how and for what purposes games are used in the acting of 5–7 years old children. The monograph presents the results of two pilot experimental studies which helped to identify the key elements of the model for the development of acting competencies of 5–7 years old children, and describes the methodology of diagnostic assessment of these competencies. The model is presented: integral communicative organisation of acting without separating the stages of “preparation” and “performance”. The educator’s actions which orient children towards acting communication and which are substantiated as semiotic mediation means are described. The monograph analyses the stages of development, moving from game-based unconscious competencies to more conscious and distinct acting competencies. The publication is targeted at students of pre-school education, theatre education and education of other arts, as well as teachers and specialists of theatre education.