Mykolas Juozapas Römeris (1778-1853) viešajame ir privačiame gyvenime : iš pirmosios XIX a. pusės bajoro biografijos

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTSisteminiai viešojo ir privataus gyvenimo tyrimai kaip istorinės analizės instrumentai seniai veikia mokslines praktikas ir teorines įžvalgas. Buvo įsitikinta, kad visuomenės pažinimas įgauna naują kokybe, kai istorijos tyrimų strategijoje abi gyvenimo sritys išskiriamos iš bendros socialinės erdvės ir per jų sąveiką, susisiekimą arba opoziciją bandoma aiškintis, kaip kūrėsi visuomenės narių bendravimo, raiškos ir saviraiškos pavidalai, rodantys pačios visuomenės pokyčius. M. J. Römerio pasirodymas viešajame gyvenime buvo susijęs su galia valdyti, pasitelkus įstatymus, normas, administracines priemones ir tradiciją. Ją sukūrė objektyvūs procesai, XVIII a. pabaigoje— XIX a. pradžioje įtraukė į viešąją veiklą stambių Lietuvos bajorų palikuonis, kurių galios laukas dėl prarasto valstybingumo susiaurėjo iki savivaldos. Trakų vaivadijos pakamario Stepono Dominyko Römerio vyresnysis sūnus, Antanašės su Bagdoniškio ir Kriaunų palivarkais Ukmergės (vėliau Novoaleksandrovsko) apskrityje, Daugirdiškių su Granapolio ir Balbėnų palivarkais Trakų apskrityje, namo Vilniuje paveldėtojas, kuo geriausiai tiko vietinei bajorų bendruomenei, vykdžiusiai įsivaizduojamą misiją tarnauti visos tautos gerovei. M. F. Römerio viešojo ir privataus gyvenimo patirtys, sudarančios jo biografijos dalį, leidžia kelti hipoteze, kad pirmosios XIX a. pusės Lietuvos visuomenės raiškos kontekste jos rodo individo blaškymąsi tarp tradicinių kolektyvinių struktūrų, sudarančių viešosios srities tinklą, ir šeimos, kuri XIX a. vystėsi autonomijos link.Reikšminiai žodžiai: Mykolas Juozapas Römeris; Lietuvos bajorai; Masonai; Privatus gyvenimas; Patriarchalinė sąmonė; Mykolas Juozapas Römeris; Lithuanian nobleman; Masonry; Private life; Patriarchal consciousness.

ENThe systematic studies of private and public life as instruments of historical analysis influence scientific practices and theoretical insights. The conclusion was made that cognition of the society acquires the new quality where both areas of life are distinguished from the common social space in the strategy of studies of history and, by the way of their interrelation, interaction or opposition attempts are made to identify the way of development of manifestations of communication between and self-expression of the members of the society, evidencing the changes in the society itself. The emergence of M. J. Römeris in the public life was related with the authority to rule by employing laws, norms, administrative tools and tradition. It was based by objective processes, and at the end of the 18th – beginning of the 19th century it involved the descendants of well-known Lithuanian nobles, whose field of authority was narrowed down to self-governance due to the lost statehood, into the public activities. The first-born son of Steponas Dominykas Römeris, the heir to Antanašė, Bagdoniškis and Kriaunai manors in the area of Ukmergė (later Novoaleksandrovsk), Daugirdiškės, Granapolis and Balbėnai manors in Trakai area and a house in Vilnius was very well suited for the local community of nobles, which performed the imaginable mission to serve the prosperity of the entire nation. The experiences of the public and private life of M. F. Römeris, shaping a part of his biography, allow for raising the hypothesis that they, in the context of expression of the society of Lithuania in the first half of the 19th century, show the floundering of an individual between the traditional collective structures, shaping the network of the public sphere and the family, which, in the 19th century, was developing towards autonomy.