Vytauto Kubiliaus 1972-1980 metų dienoraštis kaip monografijos "Kazio Borutos kūryba" intertekstas

LTStraipsnyje tyrinėjami kai kurie atitikmenys tarp literatūrologo Vytauto Kubiliaus ir rašytojo Kazio Borutos kūrybinių nuostatų ir laikysenų. Tai savotiškas dviejų kūrybingų asmenybių dialogas, užsimezgęs sunkiu mokslininkui metu, kai nebuvo tvirtinama jo parašyta daktaro disertacija ir suspenduotos galimybės reikštis kultūrinėje spaudoje. Tuo metu Kubilius dirbo prie monografijos Kazio Borutos kūryba, nepuoselėdamas vilčių ją greitai paskelbti. Paraleliai rašė dienoraštį, apie kurio egzistavimą sužinota tik po ketvirčio amžiaus. Straipsnyje nagrinėjamas abiejų tekstų – monografijos ir dienoraščio – vidinis integralumas, jį lėmusios priežastys, kurių svarbiausia – moraline atrama tapusi maištingo rašytojo Borutos figūra. Diplomatiškai prisidengdamas Borutos likimo peripetijomis, Kubilius pasako daug tiesos apie sovietmečio anomalijas, sudėtingus rašytojo santykius su valdžia, kompromisų kainą, nuolat pabrėžia prometėjišką kūrėjo misiją režimo sąlygomis. Straipsnyje atskleidžiamos gausios intertekstinės mokslinio ir privataus diskurso sąšaukos ir sąskambiai, kurie liudija mokslininko psichologinę autoprojekciją į savo rašomos monografijos objektą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Monografijos; Dienoraščiai; Kūryba; Intertekstas; Autoportretai; Projekcija.

ENThe article analyses the parallels between the personalities, social stances and destinies of Lithuanian literary scholar Vytautas Kubilius and writer Kazys Boruta. The said parallels are inferred from Kubilius’ diary and his monograph “The Works of Kazys Boruta”, the two texts that he was working on simultaneously. The article contains numerous intertextual citations to both of these works, and the author argues that such intertextuality is largely based on the circumstances and events at the time of Kubilius’ writing of the monograph, such as the Soviet government’s refusal to approve his dissertation, and suspension of publication of all his articles and books for nearly six years. The feelings of anxiety and rebellion against the regime bring Boruta and Kubilius together. The author traces these plentiful intertextual connections to show the amazing similarities between the personalities and lives of Boruta and Kubilius, including their understanding of literary creator’s mission, their psychological traumas, and even physical states. In his diary, Kubilius describes himself as a follower of independent and rebellious Boruta, and in the monograph he points out to the need for the creator to have anti-conformistic ethics and strong moral. The best works are born in the “laboratory of turbulent historical times and spiritual torment”, he says.