Piercing the corporate veil institutas ir patronuojančios įmonės atsakomybė pagal dukterinės įmonės prievoles Lietuvos teisėje

LTStraipsnyje autorius nagrinėja Piercing the corporate veil institutą. Tai vienas iš institutų, kai patronuojanti įmonė atsako pagal dukterinės įmonės prievoles. Lietuvos teisėje šis institutas įtvirtintas Civilinio kodekso (toliau . CK) 2.50 str. 3 d. Ši teisės norma skirta būtent įmonių grupėms ir patronuojančios įmonės atsakomybei pagrįsti. Yra trys piercing instituto sąlygos: juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės, dalyvio nesąžiningi veiksmai, priežastinis įmonės negalėjimo įvykdyti prievolės ir dalyvio nesąžiningų veiksmų ryšys. Negalėjimo įvykdyti prievolės sąlyga de facto reiškia dukterinės įmonės nemokumą. Patronuojančios įmonės nesąžiningus veiksmus mokslininkai aiškina skirtingai. Vieni daugiausia dėmesio skiria pavyzdinių nesąžiningų veiksmų sąrašams, kiti bando analizuoti bendrą nesąžiningumo sąvoką bei jos turinį. Teisės doktriną papildo teismų praktika, kurioje galima atskirti vidinius (organizacinius) bei išorinius nesąžiningų veiksmų faktorius. Pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimas neturėtų būti tapatinamas su piercing modeliu. Šiuo atveju kalbama apie bendrovės vadovo atsakomybės modelį bei deliktinę patronuojančios įmonės atsakomybę. Bendrovės vadovo atsakomybė turėtų būti taikoma už konkrečios vadovo teisinės pareigos pažeidimą. Deliktinė atsakomybė turėtų būti taikoma už konkrečios dalyvio ("savininko" pagal Įmonių bankroto įstatymą (ĮBĮ) teisinės pareigos pažeidimą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: įmonių grupė; Patronuojanti įmonė; Dukterinė įmonė; Dalyvio nesąžiningi veiksmai; Corporate group; Parent company; Subsidiary company; Acting in bad faith.

ENIn his article the author examines the institute of Piercing the corporate veil, which is one of the institutes where the principal enterprise is liable according to the obligations of the daughter company. In the Lithuanian law the said institute is consolidated by Part 3 of Article 2.50 of the Civil Code. The said legal norm is specifically dedicated namely to groups of enterprises and for substantiation of the liability of the principal enterprise. There are the following three conditions for the piercing institute: a legal person’s inability to perform its obligations, unfair activities of a participant, causative relation between the enterprise’s inability to perform its obligations and unfair activities of a participant. The condition of the inability to perform obligations de facto means the insolvency of the daughter company. Different scholars provide different interpretations of the unfair activities of the principal enterprise. Some dedicate the largest attention to the lists of the model unfair actions, while others attempt to analyze the overall concept of unfairness and its content. The legal doctrine is supplemented by the court practice, in which the internal (organizational) and external factors of unfair activities can be distinguished. A violation of the obligation to provide a notification regarding the bankruptcy case to the court should not be equaled to the piercing model. In this case one speaks of the model of liability of the head of the enterprise and the tortious liability of the principal enterprise. The liability of the head of the enterprise should be applied for a violation of his specific legal obligation. The tortious liability should be applied for a violation of a specific legal obligation of a participant ("the owner" according to the Republic of Lithuania Law on Enterprise Bankruptcy).