The President of the Republic of Lithuania and the constitutional principle of the separation of powers

LTValdžių padalijimo teorijos modeliai siejami tik su demokratiniu teisiniu politiniu režimu. Todėl doktrinoje neabejojama, jog demokratinėje valstybėje parlamentinis valdymo modelis yra tinkamas spręsti pagrindinius uždavinius, kuriuos turi spęsti kiekvienas valdžių padalijimo modelis. [...] Atsiradus ir plėtojantis valdžių padalijimo doktrinai, prezidentinis veto pradėtas analizuoti kaip stabdžių ir atsvarų sistemos integrali dalis. [...]Lyginant skirtingų valdymo formų prezidentinio veto turinį būtina konstatuoti, kad tiek stiprusis, tiek ir silpnasis veto gali būti pozityvus elementas stabdžių ir atsvarų sistemoje. Pagrindiniais prezidentinio veto pakankamumo kriterijais turėtų būti aplinkybės, apibrėžiančios valdymo formos demokratiškumą (pripažįstamos žmogaus teisės ir laisvės ir valstybės plėtra yra grindžiama teisinės valstybės principais), bei valdžios institucijų tarpusavio santykių darnumas. [...] Konstitucijos stabilumas, valdžių padalijimo modelis yra teisinės vertybės, todėl abejotume siūlymų keisti nusistovėjusią stabdžių ir atsvarų sistemą prasmingumu. Šios abejonės galimos dėl šių priežasčių. Pirma, dabartinė valdymo forma pasiteisino praktikoje kaip padedanti įgyvendinti iškeltus uždavinius. Antra, valdymo formos korekcija negarantuoja, jog naujasis modelis atitiks keliamus tikslus ir bus sėkmingas. [...] Trečia, koreguojant valdžių padalijimo modelį, t. y. darant intervenciją į Konstituciją, Konstituciniam Teismui tektų keisti jurisprudenciją taip, kad ji atitiktų Konstitucijos kaitos realijas, o tai taip pat galėtų turėti įtakos teisinės sistemos stabilumui. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Prezidentas; Valdžių padalijimo principas; Konstitucija; President; Principle of separation of powers; The Constitution.

ENThe models of the theory of division of power are related only to the democratic legal political regime therefore the doctrine does not doubt that in a democratic state the parliamentary model is suitable for resolution of the main tasks, which must be resolved by each model of division of power. [...] Upon emergence and with the development of the doctrine of division of power, the main veto was commenced to be analyzed as an integral part of the system of brakes and counterbalances. [...]When comparing the content of the presidential veto of different forms of governance, it is necessary to state that both the strong and weak vetos can be a positive element in the system of brakes and counterbalances. The main criteria for sufficiency of the presidential veto should be the following: the circumstances, defining the democracy of the form of governance (the recognized human rights and freedoms and the development of the state are based by the principles of the rule of law) and the harmony of the interrelations between the governance institutions. [...] Stability of the constitution and the model of division of powers are legal values therefore the viability of the proposal to change the entrenched system of brakes and counterbalances could be doubted. The doubts are possible due to the following reasons. First, the existing form of governance has served its purpose in practice as one helping to implement the raised tasks. Second, a correction of the form of governance does not ensure that the new model will be successful and will correspond to the raised tasks. [...] Third, when correcting the model of division of power, i. e. when making an intervention into the Constitution, the Constitutional Court would have to change the jurisprudence in the way it would correspond to the realities of the change of the Constitution, which could also influence the stability of the legal system.