Lietuvos vietinės rinktinės susidūrimas su Armija Krajova

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Lietuvos vietinės rinktinės susidūrimas su Armija Krajova
Alternative Title:
Conflict betveeen the Lithuanian local special unit and the Armia Krajowa
In the Book:
Lietuva Antrajame pasauliniame kare / sudarė Arvydas Anušauskas, Česlovas Laurinavičius. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2007. P. 507-516
Summary / Abstract:

LT1939 m. Vilniaus krašto susigražinimas Lietuvai reiškė santykių su lenkais paaštrėjimą. 1943 m., kuomet atsirado ginkluoti Armijos Krajovos būriai, šis paaštrėjimas peraugo į ginkluotus susidūrimus tarp lietuvių policijos ir lenkų partizanų. Toks lietuvių ir lenkų konfliktas buvo proteguojamas ir netgi kurstomas palaikant tai vieną, tai kitą pusę vokiečių okupacinės valdžios. Įtampos nepavyko numalšinti ir "diplomatinių" derybų metu 1942 - 1944 m. tarp lietuvių ir lenkų pogrindžio vadų. Armijos Krajovos kiekybinis pranašumas, nepakankamas Lietuvos vietinės rinktinės karinis apmokymas, prastas teritorijos ir priešo veikimo metodų pažinimas, ginkluotės ir amunicijos stygius, vokiečių kišimasis į vietinės rinktinės batalionų vadovavimo reikalus, informacijos teikimas Armijai Krajovai ir jos ginklavimas nulėmė Lietuvos vietinės rinktinės pralaimėjimą. Šis karinis konfliktas neatnešė norimų rezultatų nei lietuviams, nei lenkams. Po nacių okupacijos atėję sovietai naikino tiek lietuvių, tiek lenkų tautinius judėjimus.Reikšminiai žodžiai: Armija krajova; Nacių okupacija; Sovietų okupacija; Antrasis pasaulinis karas, 1939-1945 (World War II); Vietinė rinktinė; Sovietų partizanai; Vilniaus kraštas; Rytų Lietuva; Lietuvių ir lenkų santykiai.

ENThe return of Vilnius Region to Lithuania in 1939 resulted in escalation of the negative relations with Poland. In 1943, with the emergence of the armed squads of Armia Krajowa the said escalation grew into armed conflicts between the Lithuanian police and Polish guerillas. Such conflict between Lithuanians and Poles was protected and even fueled by the German occupational authorities, by supporting one or another side. The tension was failed to be suppressed by the “diplomatic” negotiations between the leaders of the Lithuanian and Polish underground in 1942 - 1944. The quantity advantage of Armia Krajowa, the insufficient military training of the local Lithuanian squad, poor knowledge of the territory and the methods of the actions of the enemy, lack of armament and ammunition, interference of the Germans into the issues of management of the local battalions, provision of information and weapons to Armia Krajowa by the Germans resulted in the defeat of the local Lithuanian squad. The said conflict failed to bring the desired results neither to Lithuanians, nor to Poles. The Soviets, who came after the Nazi occupation, suppressed both Lithuanian and Polish national movements.

Related Publications:
Lithuanian anti-Soviet armed resistance in the context of XXth-century partisan wars / Kęstutis K. Girnius. Unknown war: anti-Soviet armed resistance in Lithuania and its legacies / edited by Arūnas Streikus. London ; New York : Routledge. Taylor & Francis Group, 2022. P. 15-47.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/14191
Updated:
2013-04-28 17:55:42
Metrics:
Views: 55
Export: