LT1944 m. balandžio balandžio 12 d. (po Velykų) raudonieji partizanai Trakų apskrityje, Onuškio valsčiuje visiškai sudegino Bakaloriškių kaimą (iš viso apie 40 sodybų). Nors Bakaloriškių kaimo savisaugininkų veikla sovietiniuose šaltiniuose neabejotinai išpūsta, ji, matyt, atspindėjo bakaloriškiečių savisaugininkų veiklos aktyvumą ir įtemptus santykius su raudonaisiais partizanais; kartu tie šaltiniai atskleidžia žiauraus susidorojimo su kaimu esmines priežastis bei motyvus. Tačiau sovietinio pogrindžio šaltiniuose, matyt, yra ir bent iš dalies teisingų faktų, atspindinčių Bakaloriškių kaimo savisaugos ir jos pirmtako — pagalbinės policijos struktūrų — aktyvius antipartizaninės kovos veiksmus. Bakaloriškiečiai ne tik gynė savo kaimą ir turtą; jie, matyt, veikė ir visoje Onuškio valsčiaus teritorijoje, gal net už jo ribų. Bakaloriškių kaimo puolimui 1944 m. balandžio mėn. buvo iš anksto rengiamasi, raudonųjų partizanų rėmėjai ir agentūra atliko kruopščią žvalgybą planuojamos vykdyti operacijos apylinkėse. Bakaloriškių puolimui rengtasi kaip rimtai karinei operacijai, tikėtasi savisaugininkų ir policijos pasipriešinimo. Bakaloriškių ir kitų Pietryčių Lietuvos apsiginklavusių kaimų vyrų priešprieša sovietinio ir prosovietinio pogrindžio dalyviams buvo ryški nuo pat karo ir vokiečių okupacijos pradžios: jie ėmė persekioti nespėjusius pasitraukti raudonarmiečius, besislapstančius karo belaisvius ir 1940–1941 m. sovietinius aktyvistus. Karo ir okupacijos sąlygomis svetimo, priešiško elemento daugėjo; stiprėjant ir plečiantis jo veiklai, stiprėjo ir tarpusavio neapykanta.Reikšminiai žodžiai: Antrasis pasaulinis karas, 1939-1945 (World War II); Bakaloriškės; Sovietiniai partizanai; Vietinė savigyna; Vietinė savisauga; WWII; Bakaloriškės; Soviet partisans; Local defence; Local self-defence.
ENDuring 9-13 April (Easter) 1944 Soviet partisans from the Rūdninkai Forest carried out a large punitive action to the west of Rūdninkai Forest in Trakai County, Onuškis District, against armed villages who were relatively actively resisting them. The action's principai goal was to punish one of the villages with the most active local defence members of this district, namely Bakaloriškės. Soviet partisan sources call the village the 'seat of the counterrevolution' for all of Trakai County. It was burned down by a decision of the Trakai County committee of the so-called underground LKP(b) after arms and ammunition had just been received from the Soviet rear. The punitive action was carried out by a group of about 120- 150 selected men from the 'Už tėvynę' ['For the Homeland'], 'Laisvoji Lietuva' ['Free Lithuania'], 'Išlaisvintojas' ['Liberator'] Soviet partisan units. On the way to Bakaloriškės and on the way back to their bases in the Rūdninkai Forest, the Soviet punishers terrorised and killed people in other villages of Onuškis District. Bakaloriškės was attacked in the morning of 12 April. The details of the destruction of the village are not clear with many different (contradictory) details of its destruction having been presented. The punishers disarmed the village local defence without resistance and burned the village down by shooting incendiary bullets and other things into the straw roofs of the cottages.Unlike at Kaniūkai, the partisans did not carry out any slaughter of the inhabitants in the attacked village and presumably avoided them as compromising the activities of the Soviet partisans too much. The punishers did not allow the village inhabitants to rescue any property but plundered it themselves. About 40 farmsteads, 70 houses, and a total of about 300 other buildings together with the animals and all the other property were burned in the village. Only several farmsteads remained unburned. 2 people were shot in the village with 18 people in all being killed during this punitive action according to data from Soviet partisan sources. The most active members of the Bakaloriškės local defence unit withdrew from the village prior to the Soviet partisan attack and continue the armed anti-partisan struggle. As a brutal act of extreme violence, the destruction of Bakaloriškės had a big impact on the relations between the Soviet authorities and the people in the vicinity of Onuškis during the first post-war years. This district was one of the biggest centres of anti-Soviet resistance in Southeast Lithuania. [From the publication]