Bendro gyvenimo neįregistravus santuokos teisinio reglamentavimo problemos

LTLietuvos Respublikos Konstitucija nustato visuomenės požiūrį į šeimą, kurią saugo ir globoja valstybė (38 str.). Ši konstitucinė nuostata yra pagrindas ne tik priimant įstatymus, bet ir sprendžiant daugelį teorinio bei praktinio pobūdžio problemų, atsirandančių sąveikaujant šeimai ir valstybei, asmenybei ir visuomenei. Į ją ypač turėtų būti atsižvelgiama priimant santuokos ir šeimos santykius reglamentuojančius įstatymus. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas [2] įtvirtina vyro ir moters bendrai gyvenančių neįregistravus santuokos (sugyventinių) institutą, kurio nuostatų konstitucingumas kelia abejonių, o taip pat diskutuotina ir dėl pačių Civilinio kodekso (toliau - CK) nuostatų formuluočių nuoseklumo ir aiškumo. Straipsnyje analizuojama Civilinio kodekso trečiosios knygos "Šeimos teisė" (toliau - Šeimos teisė) teisės normų, reglamentuojančių bendrą gyvenimą neįregistravus santuokos, santykis su Lietuvos Respublikos Konstitucija bei santuokos institutą reglamentuojančiomis teisės normomis, vertinama teismų praktika, pateikiama užsienio valstybių (Skandinavijos valstybių - ypač Švedijos (atsižvelgiant į tai, kad LR CK nagrinėjamos nuostatos buvo perimtos iš Švedijos teisės aktų), Prancūzijos (atsižvelgiant į „specifinio" PaCS instituto bruožus) sugyventinių santykių teisinė reglamentacija. Atliktos analizės pagrindu formuluojamos išvados bei pasiūlymai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Sugyventiniai; šeimos nariai; Partnerystė; Cohabitants; Family members; Partneship.

ENThe Constitution of the Republic of Lithuania (1992) recognizes the church registration of a matrimony, which is regulated by the Civil Code (which entered into effect in 2001), which is compliant with the international law standards. After the decades of the Communist regime the relations between the state and the church in Lithuania transferred into a new positive phase. The article analyzes the articles of the Constitution, relating to religion and the status of the church within the state and provides a comprehensive discussion of the Law on Religious Communities and Associations (1995). The existing legal status of the church matrimony is analyzed in the historical context, i. e. the main norms of the Soviet laws are presented and the importance of “The Agreement between the Republic of Lithuania and the Holy See concerning the Juridical Aspects of the Relations between the Catholic Church and the State” (2000) for the new family law of Lithuania is stressed. Since it is rather usual in Lithuania to register the matrimony both in the Catholic Church and in the civil registry, there emerges a collision between the different juridical consequences of the church and civil matrimony. It is stated that due to the unclear and even ambiguous laws, persons face a significant amount of problems, pertaining to recognition of registration of the church matrimony. The issue of competence of the church within the state remains unresolved, there is no common register of matrimonies, in case a religious community representative fails to submit the notification on the church registration of the matrimony in 10 days, the matrimony is held concluded as of the date of its entering into the accounting at the civil registry. The discussions in progress encourage continuing the dialogue between the civil law specialists and the church representatives.